„Prieblandos zona“ buvo populiarus Rodo Serlingo televizijos serialas, JAV rodytas 1959-1964 metais. Devintajame dešimtmetyje buvo nuspręsta šio serialo pagrindu nufilmuoti pilnametražį filmą – jis pasirodė 1983 metais. Tačiau šįkart kalbėsime ne apie filmą, o apie jo filmavimo metu įvykusią šiurpią aviacijos katastrofą.

Nodum.lt apie filmus nerašo, tačiau kartais technikos ir kino istorija persipina labai įdomiai. Pavyzdžiui, laivas SS Viking sprogo vaidindamas filme. O štai amerikietiškas 1940-ųjų filmas „Rūstybės kekės“ sovietus erzino ir 1948 metais, nes atskleidė didžiulį šių šalių automobilizmo lygių skirtumą.

1983-ųjų „Prieblandos zona“ dabar laikytina mokslinės siaubo fantastikos klasika. Šį filmą sudaro keturios atskiros istorijos, kurias pagal tą seną serialą parašė skirtingi scenaristai ir režisavo skirtingi režisieriai – Johnas Landisas, Stevenas Spielbergas, Joe Dante ir Georgeas Milleris. „Prieblandos zona“ yra vertinamas neblogai, bet jums spręsti, ar tai gera pramoga savaitgaliui.

Šiurpi katastrofa prieblandos zonoje

Avarijų pasitaiko. Žmonės daro klaidų, technika gali katastrofiškai sugesti, aplinkos sąlygos kartais netikėtai pasikeičia – ne visų katastrofų galima lengvai išvengti. Tačiau „Prieblandos zonos“ filmavimo aikštelės tragedija, atrodo, buvo aplaidumo rezultatas.

1982-ųjų liepos 23 dienos naktį vienoje kino rančoje Kalifornijoje buvo filmuojama scena pirmajam „Prieblandos zonos“ segmentui. Tąkart režisieriaus kėdėje sėdėjo Johnas Landisas, kuris ir parašė scenarijų segmentui. Filmo heroju Billas Connoras (aktorius Vicas Morrow) chaotiškai šokinėjo per laikus ir istorinius įvykius. Netikėtai jis pateko į Vietnamo karo laikus, tapo vietnamiečiu ir turėjo išgelbėti du vaikus nuo amerikiečių karių puolimo. Istorija keista, bet juk tai – „Prieblandos zona“.

Bell UH-1 Iroquois – toks (bet ne konkrečiai šis) sraigtasparnis buvo naudojamas 1983-ųjų „Prieblandos zonos“ filmavime. (U.S. Army, Wikimedia)

Filmavimo aikštelėje tąkart buvo sukurta Vietnamo karo laikų kaimo iliuzija. Primityvūs pastatai, sprogimai ir Bell UH-1 Iroquois sraigtasparnis kūrė chaotiškai šiurpų vaizdą. Šios scenos filmavime naudota daug pirotechnikos ir pneumatinių patrankų, siekiant sukurti kiek įmanoma ryškesnį pavojaus įspūdį. Scenarijuje buvo parašyta, kad Billas Connoras per seklią upę neš du gelbėjamus vaikus – jų vaidmenį atliko 6-erių Renee Shin-Yi Chen ir 7-erių Myca Dinh Le. Ir viskas prasidėjo neblogai – herojus drąsiai žingsniavo per upę, nepaisydamas artimų sprogimų ir virš galvos skraidančio amerikiečių sraigtasparnio. Personažai turėjo pasiekti upės krantą ir tęsti bėgimą, bet aktoriai iš vandens jau neišlipo.

Filmavimui buvo naudojamas tikras sraigtasparnis. Jis laikėsi vos 7-7,5 metrų aukštyje ir sukiojosi, imituodamas karių taikymąsi nužudyti tuos vaikus. Tačiau staiga iššovusi pneumatinė pirotechnikos patranka pataikė į sraigtasparnio uodegą, orlaivis ėmė nekontroliuojamai suktis ir netrukus smigo žemyn į vandenį. Į vandenį, kuriame buvo Vicas Morrow, Renee Shin-Yi Chen ir Myca Dinh Le.

Tikriausiai neįmanoma gražiai aprašyti to, kas nutiko vandenyje buvusiems aktoriams – jei esate jautrūs tokiai informacijai galite drąsiai praleisti šią pastraipą. Tačiau tiesa yra tokia – pagrindinis sraigtasparnio rotorius nukirto galvas Vicui Morrow ir Myca Dinh Le galvas. Tuo tarpu Renee Shin-Yi Chen buvo mirtinai sutraiškyta po nukritusiu sraigtasparniu.

Filmavimo aikštelė po avarijos. Visi 6 sraigtasparnyje buvę žmonės išgyveno, bet visi 3 buvę po juo – žuvo. (Wikimedia)

Visi trys aktoriai mirė iš karto, o 6 sraigtasparnyje buvę žmonės atsipirko santykinai lengvais sužeidimais. Tačiau viso to neturėjo būti.

Neįtikėtinas aplaidumas

Vaikų toje filmavimo aikštelėje tokiu metu neturėjo būti. Tiksliau, jų buvimas ten buvo nelegalus pagal Kalifornijos įstatymus. Filmavimo aikštelėje jie buvo slepiami nuo saugumo pareigūnų, o ir juos filmavimui pasiūlęs vyras nežinojo, kad jie vaidins scenoje su tiek daug pirotechnikos. Filmo kūrėjai tiesiog nenorėjo leidimams skirti laiko ir pastangų – režisierius Landisas vėliau pripažino, kad tai buvo neteisinga.

Remiantis paprasčiausia saugumo logika, tas sraigtasparnis neturėjo būti taip žemai. Dabar atrodo neįtikėtinai kvaila, kad sraigtasparnis naktį sukiojosi virš žmonių ir pneumatinių patrankų vos 7 metrų aukštyje. Tačiau vėliau sraigtasparnio įgula teigė, kad režisierius Landisas ragino pilotą leistis žemiau. Buvo teigiančių, kad Landisas netgi juokavo, jog gali prarasti sraigtasparnį ir ignoravo kitų filmavimo grupės narių pastabas apie saugumą.

Vicas Morrow, vienas iš žuvusiųjų. (Wikimedia)

Vienam žmogui tokie pokštai tikrai nėra juokingi – sraigtasparnio pilotas Dorcey Wingo iš tikrųjų buvo Vietnamo karo veteranas ir teigė, kad ta visa scena jam kėlė nemalonius prisiminimus. Ar tokios emocinės būsenos žmogus galėjo pilotuoti sraigtasparnį? Kita vertus, vėliau tyrimo metu Wingo netgi bandė dalį kaltės dėl nelaimės suversti žuvusiam aktoriui Morrow. Wingo teigė, kad buvo nurodęs Morrow dažnai pasižiūrėti į sraigtasparnį. Nelaimės tyrėjai negalėjo suprasti tokių teiginių – aktorius niekaip nebūtų galėjęs išvengti krentančio sraigtasparnio, nepriklausomai nuo to, ar būtų į jį žiūrėjęs, ar ne.

Kaltinamieji taip pat kartojo technines avarijos detales – dėl per daug artimo pirotechnikos sprogimo įvyko uodegos rotoriaus delaminacija, dėl ko subyrėjo visas rotorius. Vadinasi, apie vaikus filmavimo aikštelėje ir ignoruotus specialistų perspėjimus galima pamiršti – kaltas tas, kuris paspaudė mygtuką.

Prieš prisiekusiuosius stojo keturi filmo kūrėjai (įskaitant Landisą ir Wingo) – tarp jų, beje, nebuvo pirotechnikos eksperto, kuris, pasak Landiso, nelaiku paleido užtaisą. Teismas tęsėsi 9 mėnesius, bet niekas nebuvo nubaustas už netyčinę žmogžudystę. Ne vienas liudininkas teisme teigė, kad režisierius Landisas elgėsi labai neatsargiai ir ignoravo specialistų pastabas apie scenos saugumą, tačiau jis liko laisvas ir toliau sėkmingai tęsė karjerą. Žinoma, žuvusiųjų artimieji prisiteisė solidžias kompensacijas, tačiau į kalėjimą niekas nenukeliavo. 

Gerai bent tai, kad kino kompanijos ir įvairios institucijos ėmėsi gerinti saugumo standartus, kad panašios avarijos nebepasikartotų. Moderniose filmavimo aikštelėse dabar dirba daug už saugumą atsakingų žmonių. Kritinių sprendimų priėmimas dabar yra išsklaidomas, kad vieno žmogaus klaida nenulemtų katastrofiškų padarinių. Be to, specialieji efektai dabar leidžia išvengti pačių rizikingiausių scenų. Nelaimių kine vis dar pasitaiko, bet „Prieblandos zonos“ lygio aviakatastrofa dabar būtų sunkiai įsivaizduojama.

O „Prieblandos zona“ kino teatruose pasirodė ir rinko pilnas žiūrovų sales. Bet, žinoma, tragiškos scenos jame nebuvo.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia