Kokios oro linijos turėtų tik vieną lėktuvą, skraidantį vos vienu maršrutu? Atsakymas paprastas – ypatinga Viešpaties oro linija.
Kelionės tikriausiai yra geriausias būdas pailsėti ir susikurti gerų prisiminimų, o keliauti dideliais atstumais patogiausia lėktuvais. Ar žinote, kodėl skrydžiai į rytus įprastai trunka trumpiau nei į vakarus? Ir kodėl beveik visi keleiviniai lėktuvai negali pakilti į didesnį nei 13 km aukštį?
Aviacija yra griežtai reglamentuojama ir prižiūrima industrija. Ne tik dėl saugumo, bet ir dėl jos poveikio ekonomikai. Be to, ir lėktuvai yra brangūs, ir profesionalai šioje srityje uždirba daug, todėl kurti naujas oro linijas tikrai nėra lengva. Bet reta žlugusi aviakompanija buvo tokia keista kaip The Lord’s Airline – Viešpaties oro linija.
1985-ieji. Pasaulyje yra vilties, kad Šaltasis karas artėja prie pabaigos. Aviacijos pramonė laikosi neblogai, keleivių srautai auga, kuriamos naujos oro linijos. Būtent 1985 metais įkurtos Emirates – spalio 25 dieną jos įvykdė pirmąjį savo skrydį. Dabar Emirates yra gerai žinoma aviakompanija, o štai kitos 1985 metais įkurtos oro linijos pranyko neįvykdžiusios nei vieno skrydžio.
Naujojo Džersio verslininkas Ari Marshallas buvo labai religingas žmogus ir manė, kad krikščionys turi keliauti, kad išpažintų savo tikėjimą. Po kelių metų svarstymų ir viešų kalbų apie savo planus jis įkūrė The Lord’s Airline – Viešpaties oro linijas. Tiksliau, liniją – daugiskaitos čia nereikia. 1985 metais Marshallas įsigijo 24 metų senumo keturių variklių lėktuvą Douglas DC-8 ir ėmė planuoti maršrutą.
Pagal Marshallo viziją, The Lord’s Airline turėjo sujungti Majamo ir Ben Gurion tarptautinius oro uostus. Verslininkas planavo, kad jo oro linijos į Izraelį skraidins amerikiečius ir tie patys amerikiečiai taps keleiviais skrydžiui atgal – apie turistų keliones į JAV jis daug negalvojo. JAV tikintieji būtų surinkti tiesiai iš skirtingų bažnyčių, kad jiems patiems nereikėtų rūpintis kelione į oro uostą. The Lord’s Airline planavo aptarnauti visų atšakų krikščionis. Iš Tel Avivo jie turėjo būti vežami į Jeruzalę lankyti Krikščionybei reikšmingų vietų. Marshallo idėja sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio ir 1986 metais jis paaiškino – „Rusai turi savo aviakompaniją. Britai irgi turi. Taip pat ir Playboy. Tai kodėl Viešpats neturėtų turėti savo oro linijų?“
Paslaugos The Lord’s Airline lėktuve būtų atitikusios temą. Kiekvienas 186 vietų DC-8-52 keleivis prie savo sėdynės būtų radęs Bibliją. Ausinės, kad ilgas skrydis neprailgtų, turėjo groti krikščionišką muziką. Ir, nors maistas bei gėrimai turėjo džiuginti The Lord’s Airline keleivius, jokio alkoholio krikščionys nebūtų gavę. Ir rūkyti nebūtų galėję, nors tais laikais tai dar nebuvo uždrausta. Tačiau The Lord’s Airline galiausiai taip ir nepradėjo vykdyti skrydžių.
Marshallo vizija, atrodo, buvo kukli. Vienas maršrutas, vienas lėktuvas ir milijonams amerikiečių artima kelionių tematika – tai atrodo kaip saugus verslo modelis. Marshallas gana anksti pareiškė, kad bilietas į abi puses kainuos apie tūkstantį dolerių ir 25 % tos sumos bus paaukota misionieriams. The Lord’s Airline sulaukė nemažai investuotojų, tačiau aviaciją reglamentuojančios institucijos nematė ženklų, kad kompanija yra pasiruošusi dirbti
Tas 24 metų senumo DC-8 turėjo būti atnaujintas ir paruoštas, kad The Lord’s Airline gautų reikiamas licencijas. Marchallas, regis, delsė to imtis, bet tai jam netrukdė spaudoje kalbėti apie tuoj tuoj prasidėsiančias keliones. Galiausiai, 1987 metais, investuotojai pašalino Marshallą iš kompanijos vadovo pareigų ir į jo vietą paskyrė aktyvų verslininką Theodorą Lyszczaszą (taip, tai tikra jo pavardė).
Į The Lord’s Airline vadovo vietą atsisėdęs Lyszczaszas pavartė kompanijos dokumentus, pažiūrėjo į tuo metu jau 26 metų senumo lėktuvą, kuris buvo tik gražiai nudažytas, ir žodžiais kibo į Marshallo atlapus. Marshallas, kuris buvo akivaizdžiai įsižeidęs, kad neteko tokios garbingos pozicijos, nenusileido ir vyrai per žiniasklaidos kanalus rimtai konfliktavo. O tada susikibo fiziškai, nes Lyszczaszas su broliu nekviesti atvyko tiesiai į Marshallo namus ir reikalavo atiduoti mįslingai dingusius kompanijos dokumentus. Lyszczaszas manė, kad Marshallas slepia faktus apie galimai dingusius pinigus. Marshallas svečių nelaukė ir vyrai susistumdė. Marshallas nebuvo linkęs atsukti kito skruosto ir netgi norėjo teistis su broliais Lyszczaszais dėl to, kad šie neteisėtai įžengė į jo privačią valdą. Nieko iš to neišėjo, bet The Lord’s Airline dienos jau buvo suskaičiuotos.
1988 metais The Lord’s Airline lėktuvas jau stovėjo be variklių paruoštas perdirbimui. Dalis po detalės senas lėktuvas grįžo į dulkes, o The Lord’s Airline taip ir neprisikėlė iš mirusiųjų nei po trijų dienų, nei po trijų metų.