Ypatingai šaltų žiemų pasitaiko vis rečiau. Bet vis tiek būna rytų, kai kažkur tolumoje tarp daugiabučių aidi nepatenkinto dyzelinio variklio ir jo vairuotojo dejonės. Labai žemoje temperatūroje dyzeliniai varikliai užsiveda sunkiau, bet kodėl būtent jie?

Neskaitytojas jau skuba pasigirti, kad jo dyzelinis automobilis be problemų užriaumoja ir prie -25°C. Taip, šiuolaikiniai dyzeliniai automobiliai yra pritaikyti žiemoms. Negalima pamiršti paprasto fakto, kad daug sunkiosios technikos, įskaitant ir tą, kuri valo ir barsto kelius, yra dyzelinė. Dyzeliniai yra ir greitosios medicininės pagalbos, ir ugniagesių, ir policijos automobiliai, ir autobusai, ir tankai. Dyzeliniai varikliai žiemą užsiveda – mes tai žinome, bet ačiū už komentarą. Tiesiog jiems yra šiek tiek sunkiau nei benzininiams ir šiame straipsnyje parašyta, kodėl taip yra.

Speigas gali įveikti ir benzininį automobilį (gali nusilpti akumuliatorius), bet dyzeliniai varikliai speigui yra jautresni.

Dyzeliniai varikliai turi specifinių problemų. Pavyzdžiui, juos gali ištikti persuka. Be to, jie yra ne tokie galingi kaip benzininiai, bet išvysto stipresnį sukimo momentą.

Kodėl būtent dyzeliniai varikliai žiemą sunkiau kuriasi?

Debesuoti degalai?

Patys degalai gali būti priežastis, kodėl dyzelinis variklis nenori užsivesti atšalus orams. Šalčiui neparuoštame dyzeline gali formuotis vaško kristalai, kurie gali kimšti degalų sistemą. Tiesa, kokybiškas žieminis ar arktinis dyzelinas užkerta kelią šiai problemai – tokie šaltiems orams pritaikyti degalai į mūsų degalines atvyksta dar rudenį.

Bet net ir užtikrinus gerą degalų tiekimą dyzelinis automobilis žiemą gali nenorėti užsivesti. Praktiškai visi varikliai, sausį dejuojantys daugiabučių kiemuose, geria arktinį dyzeliną ir vis tiek nesikuria.

Automobilinis turbodyzelinis variklis. (TatClarkson, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Kitoks uždegimo principas

Benzininiai ir dyzeliniai varikliai skirtingai uždega degalų ir oro mišinį. Viskas prasideda panašiai – vairuotojui panorėjus, starteris suka variklį. Bet toliau variklio paleidimas šiek tiek skiriasi.

Jei variklis benzininis, į degimo kamerą purškiami degalai ir oras. Stūmoklis tuomet suslegia šį mišinį ir jis uždegamas elektrine kibirkštimi – tam naudojamos uždegimo žvakės. Tuo tarpu dyzeliniai varikliai degimo žvakių neturi. Dyzelinio variklio stūmoklis suspaudžia tik orą, kuris nuo išaugusio slėgio stipriai įkaista. Tuomet į jį purškiamas dyzelinas, kuris iš karto užsidega nuo to karščio.

Elektrinė kibirkštis ir šaltyje veikia taip pat – ji nepriklauso nuo temperatūros. Tuo tarpu dyzelinis variklis pasiekia degimą nuo karščio, todėl žiemą jam sunkiau. Kai labai šalta, kai visas variklio blokas yra labai sušalęs, suspaudus orą sukurtas karštis labai greitai išsivaikšto ir dyzelinui pritrūksta laipsnių, kad užsidegtų.

Audi V12 TDI – didelis dyzelinis variklis. Audi kadaise ketino kurti dyzelinę R8 versiją. (Lemon3, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Aišku, inžinieriai yra protingi žmonės yra yra sukūrę priešnuodį šiai problemai. Dyzeliniai automobilių varikliai turi pašildymo žvakes – mažus elektrinius šildymo elementus, pakeliančius variklio temperatūrą prieš pat jo užvedimą.

Energijos problema

Slėgis dyzeliniame variklyje yra didesnis, todėl vidiniai jo komponentai yra stipresni, kad ištvertų didesnes apkrovas, ir neišvengiamai sunkesni. Išjudinti didesnei masei reikia daugiau energijos. Daugiau energijos reikia ir aukščiau aprašytai užvedimo sekai, ypač jei naudojamos pašildymo žvakės. Dėl šių priežasčių dyzeliniai automobiliai įprastai naudoja galingesnius akumuliatorius.

Sendami akumuliatoriai silpnėja. Be to, jie irgi yra jautrūs šalčiui – kartais dėl to neužsiveda ir benzininiai automobiliai. Kadangi dyzelinio variklio užvedimui reikia daugiau energijos, jis yra jautresnis energijos rezervo praradimui. Taigi, vasarą puikiai veikęs akumuliatorius būtent žiemą gali vairuotojui priminti, kad jis – sensta. Liaudies išmintis sako, kad silpnas akumuliatorius yra gera proga susipažinti su kaimynu – tik savo laidus su gnybtais turėkit.

Dažnas vaizdas spaudžiant speigui – automobilio užvedimas skolinantis energijos iš donoro. (Andshel, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Sudėję visus šiuos faktorius – tirštėjančius degalus, kitokį uždegimo principą, jautrumą senstančiam akumuliatoriui – gausime atsakymą, kodėl spaudžiant speigui dyzelinis automobilis gali nenorėti užsivesti. Gera naujiena ta, kad degalinės žiemą parduoda arktinį dyzeliną, o gerai prižiūrimas automobilis turi stiprų akumuliatorių ir laiku pakeistus filtrus, todėl žiema jums gali nekelti nerimo.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia