Žiema sukelia daug sunkumų žmonėms ir technikai, bet mes pratę jai pasiruošti. Mes pasirūpiname žieminėmis padangomis, surandame, kur garaže nukrito ledo grandiklis ir sniego šluotelė, nusiperkame žieminio langų ploviklio. Tuo tarpu degalinės nusiperka arktinio dyzelino. Tik kas tai yra ir kodėl jis mums reikalingas?

Pasiruošimas žiemai būna labai įvairus. Kai kuriems vairuotojams tenka automobilius puošti dyglio lipdukais, perspėjančiais apie dygliuotas padangas. Tiesa, kai kuriose šalyse dygliuotos padangos yra uždraustos – ar žinote, kodėl?

Žiema benzininiams automobiliams yra lengviau pakeliama nei dyzeliniams.

Vairuotojams vadinamuoju arktiniu dyzelinu rūpintis nereikia – jis tiesiog degalinėje pakeičia vasarinius degalus. Lietuvoje ir kitose šiaurės šalyse jis būtinas, nes kitaip žiema didelę dalį transporto priemonių paverstų stacionariomis skulptūromis. Ką darytumėte, jei jūsų dyzelinis automobilis staiga nebeveiktų? Autobusai nepadės – jie irgi dyzeliniai. Kaip ir sunkvežimiai, greitosios medicininės pagalbos automobiliai, ugniagesių mašinos, didelė dalis policijos transporto. Geras dyzelinas yra visuomenės saugumo sąlyga.

Kas žiemą nutinka dyzelinui?

Dyzelinas žiemiškos šaltyje ima tirštėti. Ne ledėti, o tirštėtu – jame susidaro mažyčiai vaško kristalai, kurie susikaupę primena gelį ar, jei esate labiau poetiškos sielos, baltus debesis. Tai prasideda net prie švelniai teigiamos temperatūros, jei dyzelinas yra neparuoštas šalčiui.

Tie vaško (dažnai patikslinama, parafino) kristalai yra problematiški tuo, kad gali užkimšti degalų filtrus, purkštukus ir kitas degalų sistemos dalis. Teoriškai, sutirštėjęs dyzelinis kuras gali padaryti brangios žalos automobiliui, nors dažnai jis tiesiog sustabdo jo veikimą iki šiltesnių orų atėjimo. Krentant temperatūrai dyzelinas praranda galimybę išlaikyti vašką tirpale. Nebent jam kas nors padeda.

Kas yra arktinis dyzelinas?

Priedai įprastą dyzeliną paverčia žieminiu. Vienas iš tokių priedų yra benzinas, bet chemija gali būti įvairi. Paprastai sakant, žieminiai dyzelinio kuro priedai žemyn pastumia temperatūros ribą, prie kurios formuojasi pavojingi vaško kristalai.

Žiemos Lietuvoje gali būti šaltos – pakankamai šaltos, kad čia reikėtų arktinio dyzelino.

Šaltesnėse pasaulio dalyse yra numatyti žieminio dyzelino standartai – Europoje jie vadinami EN 590. Dyzelino atsparumas žiemai vertinamas pagal temperatūrą, prie kurios jis vis dar laisvai teka pro standartinį degalų filtrą. Yra numatytos šešios žieminio dyzelino klasės (nuo A iki F), į kurias skirstomas dyzelinas, laisvai tekantis pro standartinį filtrą aplinkoje, kurios temperatūra yra nuo +5 °C iki -20 °C. Tai yra, atspariausias F klasės žieminis dyzelinas filtro neužkemša ir prie -20 °C.

Arktinis dyzelinas yra dar atsparesnis šalčiui už žieminį. Jis skirstomas į penkias klases (nuo 0 iki 4) ir susitaiko su šalčiu nuo -20 °C iki -44 °C. Skandinavijos degalinėse privalomas 2-os klasės arktinis dyzelinas, kuris per filtrus teka ir prie -32 °C – tokį naudojame ir mes Lietuvoje.

Ar arktinis dyzelinas padeda automobiliui užsivesti?

Dyzeliniai automobiliai šaltais žiemos rytais kartais gali nenorėti užsivesti. Aišku, šiuolaikiniai automobiliai žiemoms yra paruošti, bet benzininiai varikliai, kaip taisyklė, kuriasi lengviau. Ir arktinis dyzelinas čia nelabai kuo gali padėti.

Airbus A220 žiemą. Šis lėktuvas naudoja reaktyvinius degalus, kurie yra artimi dyzelinui.

Sutirštėjęs, baltais vaško debesimis per sistemą slenkantis vasarinis dyzelinas visiškai ištrintų mintis apie keliones. Arktinis dyzelinas yra sukurtas tam, kad švariai tekėtų per sistemą, o ne tam, kad palengvintų variklio užvedimą. „Ko čia nesiveda? Juk arktinio užpyliau!“ – nereikėtų taip stebėtis. Tiesiog dyzeliniai varikliai ypatingai šaltoje aplinkoje sunkiau kuriasi.

O kas jei būtų šalčiau?

4-os klasės arktinis dyzelinas per standartinius filtrus teka ir prie -44 °C. Galite perversti Europos rekordus – toks mirtinas šaltis pasitaiko ypatingai retai, todėl 4-os klasės arktinis dyzelinas yra gaminamas retai. O kas jei žinotume, kad kurį laiką bus dar šalčiau? Variklį galima sušildyti, bet iš to mažai naudos, jei degalai bake virs vašku.

Jei reikėtų, sprendimas būtų surastas gana paprastai. Ant žemės piktesnis šaltis pasitaiko retai, o štai 11-12 km aukštyje temperatūra dažnai krenta ir iki -55 °C ir lėktuvai ten skraido. Reaktyviniai degalai yra labai artimi dyzelinui ir netgi gali būti naudojami vietoje jo. Taigi, pagaminti šalčiui atsparų dyzeliną tikrai įmanoma. Žibalas, benzinas ir kiti priedai leistų dyzelinui išsaugoti savo struktūrą prie bet kokios realistiškos Žemės temperatūros.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia