Dakaro ralis, kaip ir visos automobilių sporto šakos, turi griežtas taisykles ir techninius reikalavimus. Šiuo metu nurodyta, kad maksimalus motociklo variklio darbinis tūris yra 450 kubinių centimetrų. Taigi, per smėlio kopas ir akmenynus skuba būtent tokius variklius turintys motociklai. Bet anksčiau buvo ne taip.
Kadaise techniniai reikalavimai nebuvo taip apibrėžti. Iš tikrųjų, vienu metu į Dakarą buvo galima skubėti praktiškai su bet kokiu motociklu. Ar motoroleriu – Vespa irgi yra dalyvavusi Dakare. Iki šiol Vespa yra nepralenkiamas rekordininkas – mažiau galios turinti mašina dar nėra dalyvavusi Dakare. Ir keturračiai dalyviai anksčiau buvo kitokie. Pavyzdžiui, DAF link aukščiausio podiumo laiptelio skubėdavo su neįtikėtinai greitu du variklius turinčiu sunkvežimiu.
Jei pažiūrėtumėte į Dakaro laiko juostą, perėjimas prie mažesnio darbinio tūrio variklių įvyko gana staigiai. 2010 metais Dakaro ralį dar laimėjo KTM 690 Rally (skaičius modelio pavadinime nurodo variklio darbinį tūrį kubiniais centimetrais), o nuo tada Dakare dalyvauja tik 450 kubinių centimetrų vieno cilindro varikliai. Aišku, šį pokytį nulėmė taisyklių pasikeitimas. O anksčiau Dakaro ralyje dalyvaudavo ir kur kas didesnius variklius turintys motociklai.
Galbūt du cilindrai geriau nei vienas? BMW R80G/S su opoziciniu dviejų cilindrų varikliu sutiktų – jis sunkiausiose pasaulio lenktynėse triumfavo 1981, 1983, 1984 ir 1985 metais. Pastaraisiais metais to BMW variklis buvo išaugęs iki viso litro. Kai 1982 metais laimėjo vieno cilindro Honda XR550, žmonės buvo labai nustebę. Po to vėl vieno cilindro motociklas laimėjo tik 1999 metais. Didelius dviejų cilindrų variklius turėjo ir kitos Dakaro legendos – Honda Africa Twin, Cagiva Elefant, Yamaha YZE 850T. Yamaha į Dakarą buvo atsitempusi ir keturių cilindrų motociklą, nes kodėl ne?
Tačiau tada taisyklės griežtėjo, varikliai vienodėjo ir traukėsi. Paskutinį kartą dviejų cilindrų variklis Dakare laimėjo 2002 metais – netrukus po šio KTM LC8 950R pasiekimo dviejų cilindrų varikliai buvo uždrausti. Iš pradžių pereita prie didesnių vieno cilindro variklių, o dabar Dakaro ralis yra modelių su „450“ pavadinime lenktynės. Kodėl?
Sprendimą mažinti leidžiamą motociklų variklių darbinį tūrį paskatino dvi priežastys. Visų pirma, kaip galima nuspėti, saugumas. Dakaro ralio istorija yra pilna tragedijų ir motociklininkai dominuoja avarijų aukų statistikoje. Iki šio straipsnio rašymo Dakaro ralyje žuvo 33 dalyviai, 24 iš jų buvo motociklininkai. Nesunku suprasti, kodėl taip yra – kai vienus saugo neįtikėtino tvirtumo saugos lankai, kiti akmenis daužo savo kūnais ir šalmais. Taisyklių kūrėjai mano, kad lėtesni, ne tokie galingi ir sunkūs motociklai yra lengviau suvaldomi, mažiau vargina sportininkus.
Taip, perskaitėte teisingai – lėtesni. Ne tik dėl mažesnio variklio, bet ir dėl taisyklių – maksimalus motociklų greitis griežtai ribojamas iki 160 km/val. Anksčiau motociklai dažnai bėgėdavosi iki 200 km/val. ir didesnio greičio, kuris bekelėje skamba kaip tikra beprotybė. Tiesa, dabartiniai motociklai toli gražu nėra lėti – lengvi, pažangūs motociklai lekia įspūdingu greičiu.
Kita priežastis apriboti motociklų variklių darbinį tūrį buvo noras Dakaro ralį paversti aktualesniu, artimesniu bekelės motociklų hobiui. Tie, kurie į miškų keliukus, karjerus ir žvyrkelius lekia pasilinksminti, dažniausiai renkasi lengvesnius motociklus. Kai Dakaras perėjo prie 450 kubinių centimetrų standarto, tokio dydžio varikliai jau buvo labai populiarūs tarp mėgėjų.
