Prieš jus – garuojantis arbatos puodelis ir keli sausainiai. Jauki ir taip reikalinga pertrauka įtemptos darbo dienos popietę. Bet tos pertraukos laikas yra ribotas, o arbata – per karšta gerti. Maišyti ar tiesiog palaukti?
Ne visi klausimai yra gryna filosofija. Ar žinote, kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis? O kaip išmatuojama, kiek maistas turi kalorijų? Kodėl laikrodžiai tiksi tik-tak, o ne tik-tik?
Klausimas apie arbatą ir jos maišymą atrodo buitiškai nuobodus, bet kartu tai yra geras priminimas, kad fizika niekur nedingo jums baigus mokyklą. Arbata – karštas objektas – bando susilyginti temperatūra su aplinka. Kadangi aplinka, jūsų kambarys, yra vėsesnis už karštą arbatą, arbata vėsta. Jūsų rankose yra tik šaukštelis, todėl įdomu, ar galite jo pagalba pagreitinti procesą.
Ir iš tikrųjų galite. Visų pirma, vien tai, kad arbatoje yra metalinis šaukštelis, padeda. Jis tarsi radiatorius skuba atiduoti šilumą aplinkai. Metalas šilumai yra daug laidesnis už vandenį, kuris sudaro gėrimo pagrindą, ar keramikinį puodelį, todėl įmerktas šaukštelis padeda arbatai atvėsti.
Pats maišymas padeda todėl, kad prie puodelio sienelių stumiamas neatvėsęs skystis iš puodelio centro. Maišydami arbatą palaikote vienodą skysčio temperatūrą visame puodelyje ir taip gerinate vėsimo proceso efektyvumą. Tiesa, skirtumas nebus didelis. Mokslininkai atliko eksperimentus, kurie parodė, kad maišoma arbata per 10 minučių praranda 2°C daugiau karščio nei tiesiog palikta ramybėje. Kai kuriems žmonėms 2°C skirtumas yra jaučiamas, bet kas nori maišyti arbatą 10 minučių? Šaltas pienas arbatą atvėsina kone iš karto.
