Variklio alyvos keitimas yra vienas iš pagrindinių automobilių priežiūros darbų. Visi vairuotojai žino, kad tepalus reikia periodiškai keisti, kad variklis tarnautų ilgai ir veiktų taip, kaip numatė gamintojas. Bet kas alyvai nutinka? Juk ji ne iš pieno gaminama, kad surūgtų.
Beje, ar žinote, kodėl į restauruotus senus variklius pilami pigūs tepalai? O kodėl kai kurie nauji automobiliai neturi alyvos lygio matuoklės?
Variklio alyvos keitimas yra standartinės automobilio priežiūros dalis. Reikia keisti tepalus (ir ne tik variklio), filtrus, stabdžių skystį. Gamintojai numato intervalus, kada tai reikia atlikti. Ir sekant tas rekomendacijas automobilis turėtų tarnauti geriau, būti patikimesnis ir efektyvesnis.Jūs žinote, kas nutinka filtrams – jie užsikemša nešvarumais. O kas nutinka tepalams?

Variklio alyva mažina trintį – kitaip tariant, ji tepa metalines dalis, kad kontaktuodamos jos viena kitos nepažeistų ir nekaistų. Vidaus degimo variklyje yra daug judančių dalių. O ten, kur yra judėjimas, bus ir trintis. Alyva pasirūpina, kad ta trintis būtų minimali. Variklis be alyvos tiesiog negalėtų veikti.
Pačiais paprasčiausiais terminais kalbant, variklio alyva yra labai slidus skystis, kruopščiai sukurtas taip, kad dengtų metalinius paviršius, atlaikytų didelę ir greitą temperatūrų kaitą ir mechanines apkrovas. To skysčio pagrindas yra iš naftos arba sintetinių medžiagų pagaminta alyva, kuri yra papildoma įvairiais priedais, skirtais sureguliuoti alyvos savybes (skystumą, lipnumą ir taip toliau) ir apsaugoti varikliui nuo dėvėjimosi ir korozijos. Variklio alyva ne tik tepa variklį, bet ir jį aušina (nes visą laiką cirkuliuoja), valo, gerina sandarumą tarp cilindrų sienelių ir stūmoklių, saugo metalą nuo korozijos.
Alyva varikliams yra labai stabilus skystis, galintis atlaikyti išties daug. Tai kodėl ją reikia reguliariai keisti? Kas jai nutinka?

Nors alyva sumažina trintį variklio viduje, visiškai jos pašalinti praktiškai neįmanoma. Taigi, detalės vis tiek bent šiek tiek dėvisi. Nuo jų atitrūksta mikroskopinės metalo dalelės, kurios blogina alyvos savybes. Alyva taip pat kontaktuoja su degimo produktais ir juos išvalo – vėlgi, ir tos suodžių dalelės blogina alyvos savybes. Visus tuos teršalus – ir metalo daleles, ir anglį – turi surinkti filtras, bet ir jo efektyvumas nėra šimtaprocentinis. Taigi, alyva po truputį užsiteršia.
Be to, alyva yra tiesiog sukramtoma mechaniškai, sutrinama tarp metalinių dalių. Tai ir dažni temperatūrų pokyčiai tarsi ardo alyvą, kurią, kaip žinote, sudaro ne vienas komponentas. Su laiku dėl mechaninės ir terminės degradacijos alyva, vaizdžiai tariant, suskystėja ir nebetepa taip gerai, kaip nauja. Ir tada ją reikia keisti.



