Tikriausiai esate girdėję šį klausimą ne kartą – kas pirmiau atsirado: višta ar kiaušinis? Bet ar žinojote, kad jam jau keli tūkstančiai metų? Filosofai laužo galvas apie šį paradoksą, ginčijasi ir rašo apie tai ilgiausius straipsnius. O tuo tarpu mokslas turi paprastą atsakymą. Tai kodėl apie tai vis dar galvojama?
Viskas labai paprasta – kai apie vištos ir kiaušinio paradoksą dar prieš mūsų erą rašė Aristotelis, jis iš tikrųjų nekalbėjo apie naminius paukščius. Filosofus domina aukštesnės, didesnės temos, pačios savyje nešančios didžiulę svarbą. Aristotelis ir visi po jo sekę mąstytojai galvodami apie kiaušinį ir vištą norėjo išsiaiškinti paties pasaulio pradžią. Aristotelis nusprendė, kad atsakymo nėra – be vieno nebūtų kito, todėl pasaulis neturi pradžios. Vėliau filosofai vis iš naujo tvirtino, kad šį klausimą būtina įveikti ir jis yra labai svarbus. O tada prasidėjo krikščionybės era.
Krikščionys šį klausimą įminė labai lengvai. Pasaulį sukūrė Dievas, todėl jis turi pradžią. Tuo pačiu Biblijoje rašoma, kad Dievas sukūrė gyvūnus, todėl vištos atsiradimui kiaušinis nebuvo reikalingas. Dievas sukūrė gyvūnus tokius, kokie jie yra, o ne jauniklius, kiaušinius ir taip toliau. Tikintieji tai žino, nes kiaušiniai be mamos vištos nebūtų išsiperėję. Tai toks tas krikščioniškas požiūris, kuris, aišku, nesutampa su mokslo faktais.
Iš tiesų pirmiau atsirado kiaušinis. Kiaušinis – tai kietas kiautas, kuriame įvyksta paskutinės jauniklio vystymosi stadijos. Kiaušinius deda ne tik paukščiai, bet ir ropliai. Taigi, dinozaurai dėjo kiaušinius dar iki vištų atsiradimo. Vėliau kiaušinius dėjo vištų protėviai, o tik tada vištos. Pirmieji kiaušiniai atsirado daugiau nei prieš 300 milijonų metų. Pirmosios vištos – maždaug prieš 8 tūstančius metų. Vištos yra naminiai paukščiai, o žmonės žemdirbyste ir gyvūnų jaukinimu užsiima ne taip jau ilgai.
Jei kalbame apie vištos kiaušinius, vis tiek pirmiau atsirado kiaušinis, tik jį padėjo ne višta. Kaip vištos kiaušinis atsirado be vištos yra sudėtingas klausimas. Višta yra griežtai naminis paukštis – žmonės jas, galima sakyti, išvedė ilgo proceso metu kryžmindami skirtingų porūšių bankivines vištas – paukščius, kurie ir dabar gyvena Pietryčių Azijoje ir primena namines vištas. Taigi, šio proceso metu kažkur buvo pasiektas taškas, kuomet laukinė višta padėjo kiaušinį iš kurio išsiritęs paukštis buvo artimesnis naminei vištai nei bankivinei vištai. Lygiai taip atsirado ir skirtingos šunų veislės – kadaise nebuvo prancūzų buldogų, o pirmojo prancūzų buldogo tėvai nebuvo prancūzų buldogai.
Tačiau yra situacija, kuomet atsakymas į šį amžinąjį klausimą gali būti ir kitoks. Jei kalbame apie vištos kiaušinius, kokius turime šiandien, juos deda vištos. Kiaušinis, iš kurio išsirito pirmoji višta, savo sudėtimi vis dar buvo kitoks nei naminių vištų kiaušiniai. Pavyzdžiui, kai kurie baltymai, tokie kaip OC-17, yra būdingi tik naminių vištų kiaušiniams, o bakvinių vištų kiaušiniuose jų nėra.
Taip pat skaitykite:
Kodėl žinduoliai turi tik 4 pagrindines galūnes ir jokių ratų?
10 įdomių faktų apie pasaulio medžius;
10 įdomių faktų apie Islandiją;
Kas nutinka, kai lėktuvas atsitrenkia į paukščius?