Šiuos įrenginius animaciniuose filmuose esame matę visi. Į apačią nuspaudžiama ilga svirtis ir kažkur toli pasigirsta sprogimas, turintis pražudyti kitą filmuko personažą. Aišku, tai niekada neįvyksta, bet šie sprogdinimams skirti generatoriai yra tikri ir yra plačiai naudojami kalnakasybos pramonėje. Kaip jie veikia?
Iš karto reikia pasakyti, kad dabar sprogdinimams skirti generatoriai yra visiškai kitokie. Juose įdiegtos elektroninės sistemos, kurios leidžia užtikrinti tikslų sprogmenų detonavimą bei šachtininkų saugumą. Tačiau seniau šie įrenginiai atrodydavo būtent taip, kaip ir animaciniuose filmukuose – paprasta medinė dėžė su ilga vertikaliai judančia svirtimi viršuje. Kaip toks primityvus prietaisas gali detonuoti kažkur giliai kasyklose esančius sprogmenis?
Tai – paprastas, primityvus generatorius mechaninius judesius verčiantis elektros energija. Svirties strypas iš tikrųjų yra krumpliastiebis – viena jo pusė yra dantyta tarsi krumpliaratis. Ji suka krumpliaratį, kuris savo ruožtu suka elektros generatorių. Kuomet svirtis nuspaudžiama iki galo, ji uždaro elektros grandinę ir per viršuje esančius elektrodus link sprogmenų pasiunčiamas aukštos įtampos impulsas, kuris juos ir detonuoja. Iš tikrųjų, įtampa tokia aukšta, kad neatsargiai palietus sprogdinimams naudojamo generatoriaus elektrodus netinkamu metu galima ir žūti.
Įdomu ir tai, kad jokios apsaugos čia nėra, tačiau pats įrenginys nėra toks jau pavojingas. Taip, jei laikysite elektrodus kai kas nors nuspaus svirtį, galite žūti. Tačiau kodėl turėtumėte juos liesti? Norint sugeneruoti pakankamai aukštos įtampos impulsą, svirtį žemyn reikia nuspausti labai staigiai ir tai daryti iki galo – jei svirtis nuspaudžiama tik dalinai, elektros grandinė neuždaroma. Tam reikia šiek tiek jėgos – priešingai nei matėte animaciniuose filmuose, ne vietoje nutūpęs paukštis svirties nuspausti negali.
Visas šis mechanizmas senovėje būdavo montuojamas medinėje dėžėje. Jos dažniausiai būdavo dažytos, tačiau kai kuriuos medžio meistrystės elementus turėjo. Pavyzdžiui, skirtingos dėžės sienos būdavo sujungiamos daliniu „karvelio uodegos“ jungimu (half-blind dovetail). Ši informacija atkeliavo tiesiai iš vieno populiaraus mokslo populiarinimo kanalo YouTube portale.
Cody’sLab – YouTube kanalas, kurio mokslo mėgėjams reklamuoti nereikia. Jo kūrėjas Cody don Reederis – aistringas mokslinių eksperimentų mėgėjas. Jis paprastomis priemonėmis gaminasi raketas, daro eksperimentus su cheminėmis medžiagomis, augina bites bei gilina vieną seniai apleistą šachtą. Kasinėdamas ir ieškodamas vertingų mineralų jis ne kartą naudojo ir savo senelio sprogdinimams skirtą generatorių. Tai – bene įdomiausia vaizdo įrašų serija šiame kanale, nors ką nors vertingo čia suras kiekvienas.
Cody’sLab kanalas turi daugiau nei milijoną prenumeruotojų ir ne kartą šmėžavo ir masinėje žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, kartą jis visai kasdieniškai atsigėrė kalio cianido – gerai žinomų nuodų, kuriais, kaip manoma, nusinuodijo ne vienas nacistinės Vokietijos politikas ir pareigūnas. Aišku, dozė buvo tokia menka, kad pastebimo efekto beveik nebuvo, tačiau žmonės negalėjo atsistebėti Reederio drąsa. Jis puikiai išmano šias chemines medžiagas, nes jas naudoja ir auksui išgryninti.
Dabar tokie sprogimų generatoriai nebėra naudojami – šiuolaikiniai įrenginiai yra kur kas sudėtingesni ir saugesni. Todėl tai – tik istorijos dalis, kurią smagu atsiminti. Ją tikriausiai mūsų sąmonėje taip giliai įrėžė būtent animaciniai filmai.
