Rodezijos Leopardas – viena keisčiausiai atrodančių karinių mašinų pasaulyje

Pasaulyje yra labai daug įvairios karinės technikos. Įprastai net jos gerai neišmanantis žmogus gali vos pažvelgęs pasakyti, kam skirta viena ar kita mašina. Tačiau Rodezijos Leopardas gali jus sutrikdyti – kam skirta ši keisto dizaino šarvuota mašina?

Tai – šarvuotas žmonių transporteris. Tokio tipo mašinų yra labai daug, tiek ratinių, tiek vikšrinių. Skiriasi ir šarvų storis, mašinos talpa, ginkluotė ir technologijos. Tačiau tikriausiai nesuklysime manydami, kad Leopard yra vienas keisčiausiai atrodančių transporterių pasaulyje.

Leopard dizainą sukūrė Rodezijos inžinierius ir ūkininkas Ernestas Konschelis. Kad ir kaip būtų keista, šią mašiną jis kūrė ne karinėms pajėgoms, o civiliams. Šiame straipsnyje Leopard vis tiek vadinamas karine mašina, nes jį naudojo įvairios ginkluotės grupės ir jis buvo sukurtas turint omenyje apsaugą nuo vykstančio konflikto pavojų. Karo nualinta Rodezija tuo metu buvo nusėta minų laukais, kuriuose dažnai žūdavo paprasti žmonės. Įprastos taktinės apsaugos priemonės civiliams niekada nebuvo prieinamos. Taigi, Konschelis sukūrė mašiną, kuri buvo pakankamai lengva ir pigi, kad ją galėtų naudoti bet kas.

Leopard gamyba prasidėjo 1975 metais. Tiksliai nėra žinoma, kiek šių mašinų buvo pagaminta, tačiau šis skaičius turėtų siekti 700-750. Leopard transporterius naudojo įvairios karinės grupuotės Rodezijoje, Rodezijos saugumo pajėgos, Zimbabvės ir Pietų Afrikos Respublikos organizacijos bei civiliai.

Leopard nebuvo labai stipriai šarvuota mašina, tačiau savo keleiviams užtikrino pakankamai stiprią apsaugą. Apatiniai šarvai buvo pagaminti kaip sumuštinis – tarp dviejų plieno plokščių buvo suspaustas senas konvejerio diržas, turėjęs sugerti smūgio jėgą. Leopard dugnas pasižymėjo V raidės forma, kuri į šalis išsklaidydavo minos sprogimo jėgą. Tuo tarpu priekinė ir galinė važiuoklės buvo atskirtos nuo pagrindinio korpuso, taip nuo žmonių nutolinant galimą minos sprogimą.

Leopard konstrukcija turėjo ir kitų neįprastų bruožų. Šios mašinos stogas buvo pagamintas iš storo, bet lankstaus audeklo – viršuje jokių šarvų nebuvo. Tai, beje, buvo neatsitiktinis sprendimas – minkštas stogas neleido slėgiui mašinos viduje staiga šauti į viršų. Čia taip pat buvo pora saugumo lankų, saugančių keleivių galvas, jei Leopard apsiverstų.

Leopard kabina nebuvo labai erdvi. Pačiame priekyje sėdėjo vairuotojas, o už jo – 4-5 keleiviai. Kiekviena sėdynė turėjo saugos diržus. Kabinoje buvo keturi langai, o štai durys buvo pačiame mašinos gale. Įdomu ir tai, kad variklis su visa pavarų dėže buvo sumontuotas ant galinės važiuoklės modulio.

Variklis, beje, ir buvo silpniausia Leopard transporterio dalis. Tai buvo oru aušinamas 1,6 litrų, keturių cilindrų Volkswagen agregatas, nors kai kurios versijos turėjo ir Dodge variklius. Maksimalus Leopard greitis siekė 80 km/val., tačiau maždaug 1760 kg sverianti mažina tokiu greičiu galėjo lėkti tik gerais keliais.

Leopard nebuvo visureigis. Išvažiavęs į bekelę Leopard iškart susidurdavo su sunkumais – jis įklimpdavo, nes buvo varomas tik galiniais ratais, o kartais vienas iš važiuoklės modulių imdavo ir nulūždavo. Nors šias mašinas naudojo ir ginkluotos grupuotės, Leopard mūšio laukui visiškai netiko. 12 mm storio silpno plieno šarvai neapsaugojo nuo rimtesnių ginklų, o atviras stogas tiesiog prašyte prašėsi granatos. Kartais ant Leopart stogo buvo montuojamas 7,62 mm kulkosvaidis, tačiau dauguma šių transporterių buvo neginkluoti.

Leopard gamyba nutrūko 1979 metais. Tuo metu jau buvo daug geresnių šarvuotų visureigių, o ir Rodezijos pilietinis karas baigėsi būtent 1979 metais. Iki šių laikų išliko tik 3 Leopard pavyzdžiai.