Dūmai karyboje naudojami tūkstančius metų. Kadaise jie naudoti priešo pajėgoms iš pozicijų išrūkyti, vėliau – saviems manevrams pridengti. Dūmų užsklandos labai dažnai naudotos abiejų pasaulinių karų metu. Taip slėpėsi ir pėstininkai, ir įtvirtintos pozicijos, ir laivai. Keitėsi amžiai, keitėsi technologijos, keitėsi karybos taktikos, o dūmų užsklandų aktualumas išliko. Pastaruoju metu jis netgi išaugo. Kaip dūmus skleidžia tankai ir kiti šarvuočiai?
Kalbant apie tankus, ar žinote, kaip jie važiuoja keliais nesulaužydami asfalto? O ar tiesa, kad tankistais gali tapti tik žemesnio ūgio žmonės? Anksčiau tankai skirstyti į svorio kategorijas, o dabar vadinami pagrindiniais kovos tankais. Kas apskritai yra pagrindinis kovos tankas?
Gali pasirodyti, kad dūmų užsklanda yra paprasčiausias dalykas. Na, ką nors padegi, sklinda dūmai ir tiek. Tačiau tam, kad tokia priedanga veiktų, dūmai turi būti tankūs ir ne per greitai išsisklaidantys. Be to, jie negali būti per daug toksiški – ne tik dėl cheminių ginklų kontrolės, bet ir dėl to, kad būtina apsaugoti savus karius.
Kadaise dūmų užsklandos buvo kuriamos deginant sierą ir daug dervų turinčią medieną. Tokie dūmai ne tik pridengdavo puolančius karius, bet ir savo aitrumu iš pozicijų išrūkydavo tvirtovių gynėjus. Vėliau tam naudotas ir drėgnas parakas – degdamas jis skleidė dūmus ir garus. Dabar karyboje ir kovoje su organizuotu nusikalstamumu ar terorizmu dažnai naudojamos ir dūminės granatos, kurios dažniausiai yra užpildytos kalio chlorato, natrio bikarbonato, laktozės ir kokių nors dažų mišiniu. Tiesa, receptų būna įvairių ir baltasis fosforas, turintis gana blogą reputaciją, irgi tebėra naudojamas.
Štai dūminiai artilerijos sviediniai gali turėti baltojo fosforo užpildus, nors naudojami ir kitokie mišiniai. Pavyzdžiui, heksachloretano-cinko oksido užtaisai. Juose heksachloretanas (C2Cl6) reaguoja su cinko oksidu (ZnO), tos reakcijos metu sukuriamas cinko chlorido aerozolis – labai tiršti ir lengvai neišsisklaidantys dūmai. Bet šarvuota technika slepiasi ir šiek tiek kitaip.
Tankai gali šaudyti dūminiais sviediniais ir mėtyti dūmines granatas. Šarvuočiai gali išmesti specialius dūminius užtaisus, kurie sprogsta ore ir leisdamiesi išskleidžia dūmų uždangas, kurios gali pridengti tankus nuo akių, optinių stebėjimo prietaisų ir net infraraudonųjų spindulių jutiklių. Tokių dūminių užtaisų mechanizmus galite lengvai pastebėti ant šarvuočių korpusų – jie atrodo panašiai kaip fejerverkų vamzdžiais, nors modernūs tankai kartais juos slepia (tuomet jie atrodo kaip skylės). Tiesa, kai kurios mašinos naudoja daug paprastesnę technologiją – purškia dyzeliną į išmetimo sistemą ir taip kuria storą, tankią dūmų uždangą.
Challenger 2 yra geras tokios dūmų uždangos kūrėjo pavyzdys. Šis britiškas pagrindinis kovos tankas gali purkšti dyzeliną (tuos pačius degalus, kuriuos naudoja tanko variklis) tiesiai į išmetimo kolektorių ir taip labai greitai sukurti tirštą dūmų uždangą. Tokią galimybę turi ir kai kurie kiti tankai, ir kitos karinės mašinos, įskaitant, beje, laivus.
Kiek labiau sofistikuota tokios dūminės uždangos versija yra dūmų generatoriai, montuojami įvairių sunkvežimių ar visureigių kėbuluose. Tai – santykinai dideli prietaisai, kuriuose specialus mišinys (dažniausiai tam skirta alyva) purškiamas ant kaitinimo elemento. Jis iš karto virsta garais, kurie maišosi su vėsesniu aplinkos oru ir, paprastai tariant, virsta tirštais debesimis, kurie greitai neišsisklaido. Pagal aplinkos sąlygas reguliuojant kaitinimo elemento temperatūrą ir dūmų alyvos purškimo tempą galima sukurti labai stabilią uždangą.
