Ne visi vyrai žino šią taisyklę, bet visi turėtų ją žinoti – negalima užsisegti apatinės švarko sagos. Bet ar žinote, kodėl? Kam ta saga reikalinga, jei jos negalima naudoti?
Jokia gėda yra to nežinoti – geriau sužinoti dabar nei niekada. Jei norite užsisagstyti trijų sagų švarką (tiek pavienį, tiek kostiumo dalį), privalote pradėti nuo vidurinės sagos. Jei norite, galite užsisegti ir viršutinę, o apatinės tiesiog negalite naudoti. Jei švarkas turi tik dvi sagas, galite naudoti tik viršutinę. Na, o jei saga yra tik viena, naudokite ją savo nuožiūra. Atsisėdę visada atsisekite švarką – taip apsaugosite jį nuo raukšlių ir jausitės patogiau.
Tai – labai supaprastintas šios taisyklės pateikimas, tačiau ją žinoti privalote, jei bent retkarčiais nešiojate švarką. Šią taisyklę kaip rekomendaciją galima pritaikyti ir kai kuriems paltams bei liemenėms, tačiau tuomet viskas priklauso nuo jų dizaino panašumo į klasikinį vyrišką švarką.
Modernaus vakarietiško vyriško kostiumo ištakos siekia 17 amžių. Nėra tiksliai aišku, kur susiformavo ši formalių rūbų mada, tačiau greičiausiai ji pradėjo plisti Olandijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje. Karalius Karolis II 1666 metais nurodė anglų politikams vilkėti ilgus švarkus, liemenes, tik blauzdas siekiančias kelnes, perukus ir skrybėles. Karolis II tokią oficialią aprangą nusižiūrėjo iš Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV aplinkos. Tuo metu ėmė plisti ir kaklaskarės – šiuolaikinių kaklaraiščių prosenelės.
18 ir 19 amžiaus Europos puošeivos tarp miestiečių stipriai išpopuliarino švarkus. Ypač populiarūs buvo frakai – ilgi dabar jau šiek tiek paltus primenantys švarkai. Jie tapo kasdiene vyriška miestiečių apranga. Tuo pat metu paplito ir tai, kas tuo metu buvo laikoma sportiška apranga – trumpesni švarkai, leidę laisviau judėti. Jie buvo laikomi labai neformaliais ir netinkamais rimtiems reikalams tvarkyti. 20 amžiaus pradžioje nepraktiški frakai jau ėjo iš mados, o tie sportiški švarkai jau tapo priimtinais praktiškai visur, neskaitant oficialių susitikimų.
Tačiau grįžkime prie temos. Britų istorikai mano, kad apatinė švarko saga buvo pamiršta per karaliaus Eduardo VII valdymo laikotarpį. 1901-1910 metais Jungtinę Karalystę valdęs monarchas greičiausiai buvo vienas iš pirmųjų iškilių vyrų, kuris viešai nesegėjo apatinės švarko ir liemenės sagos. Kodėl?
Na, Eduardas VII buvo šiek tiek apkūnus, todėl ta papildoma saga jį šiek tiek varžė. Tačiau, pasak Elžbietos II dizainerio sero Hardy Amies, kur kas svarbiau buvo tai, kad tuomet vyrai vis dar dažnai jodinėjo arkliais.
Tuometiniai švarkai buvo palyginti laisvi ir geriausiai atrodė tuomet, kai vyras sėdėjo ant žirgo. Iki 20 amžiaus pradžios vyrai ant žirgų lipo dėvėdami specialiai tam skirtus jodinėjimo kostiumus, kurių švarkai priekyje buvo labai trumpi. Tuo tarpu į miestą jie vyko jau su ilgesniais fraktais. 20 amžiaus pradžios kostiumas pakeitė ir senamadišką fraką, ir jojimo kostiumą – jis turėjo atlikti abi funkcijas. Pati apatinė švarko saga buvo žemiau liemens ir privalėjo būti atsegta, kad rūbai netrukdytų raiteliui. Nulipus nuo žirgo buvo pridera ją užsisegti. Nors karalius Eduardas VII jodinėjo palyginti retai, jis ėmė nesisegti tos apatinės sagos, taip rodydamas pagarbą tradicinei raitelių aprangos kultūrai.
Eduardas VII su laiku ėmė nesisegti ir apatinės liemenės sagos. Pasak Amieso, pavalgyti mėgstančiam karaliui taip buvo tiesiog patogiau. Kadangi jis visada buvo dėmesio centre ir buvo laikomas puikiai stilių išmanančiu vyru, kiti iškilūs Anglai ėmė jį kopijuoti ir mada nesisegti apatinės švarko (ir liemenės) sagos paplito po Europą ir pasaulį.
Kodėl apatinė saga nenaudojama dabar?
Tikriausiai jau susimąstėte – kodėl dabar turėtumėte nesegėti apatinės sagos? Juk žirgais jau į darbus bei susitikimus nebejojame. Ir kam tada ta saga ten yra apskritai?
Na, saga ten yra tik dėl grožio ir kad jos būtų galima nenaudoti. Skamba keistai, bet kaip nesisegtumėte apatinės sagos, jei jos nebūtų? Jūsų džinsai turi kišenėlę laikrodžiui, nors niekas kišeninių laikrodžių nebeturi, o jūsų švarkas – sagą, nors jau šimtas metų, kai ji nėra naudojama. Tai – absoliučiai tik dekoratyvinė saga, linktelėjimas kostiumo istorijai. Kaip, beje, ir apykaklė – kadaise ją buvo galima naudoti krūtinei apsaugoti nuo lietaus ir šalčio, o dabar jos šiuolaikiniuose kostiumuose tos funkcijos nebeatlieka.
Iš tikrųjų yra dvi priežastys, kodėl nereikėtų segtis apatinės švarko sagos:
- Taip parodote, kad skiriate dėmesį savo aprangos detalėms. Vyrišką aprangą išmanantys žmonės žino, kad apatinė saga yra nenaudojama. Pavartę bet kurį žurnalą pastebėsite, kad geriausi pasaulio aktoriai ir politikai apatinės sagos nesegi. Na, nebent nežino šios labai paprastos taisyklės.
- Neužsisegę apatinės sagos atrodysite geriau, nes to norėjo jūsų švarko kūrėjai. Vyriška apranga turi labai gilias tradicijas ir istoriją. Kadangi jau beveik šimtą metų apatinė švarko saga nebėra naudojama, siuvėjai kitaip formuoja švarko siluetą. Kartais tai yra akivaizdu – kartais tą apatinę sagą sunku užsisegti, net jei pabandytumėte. O kartais skirtumas yra sunkiau pastebimas, bet vis tiek galima pamatyti, kad modernus švarkas geriau atrodo tada, kai apatinė saga yra nenaudojama.
Na nežinau… Ar jūs bandėte vaikščioti su švarku neužsisegę apatinės sagos? Aš bandžiau. Jausmas toks, tarsi vaikščiotum prasegtu klynu.
Bandžiau. Taip reikia, tai nėra kažkokia neapčiuopiama mada – taip tiesiog yra, apatinės sagos negalima segti. Yra taisyklių, kurias galima laužyti kasdien ir atrodyti puikiai. O šios nesilaikymas visada atrodo prasčiau jau vien dėl to, kas švarkų gamintojai juos siuva su mintimi, kad apatinės sagos segti negalima. Švarkas tiesiog praranda tą savo klasikinį siluetą, jei ta nelaiminga saga užsegama. Nebent jis ir taip buvo per didelis ir to silueto jis neturėjo nuo pat pradžių – daugiau žmonių nešioja per didelius drabužius nei per mažus.
Bet, kiekvienam savo. Jei galiu patarti, tai patarčiau nesisegti. Jei jūsų darbui ar mokslams reikalingas švarkas ar tiesiog mėgstate jį nešioti, tai pasistenkite pirkti tokius rūbus, kad jie tiktų idealiai. Ir sagos nesisekite – patys pastebėsit, kad atrodote geriau.
Ačiū, kad skaitote!