Praeitą pirmadienį Nodum.lt Facebook paskyroje pradėjome naują tradiciją – kasdien skelbiame po kokį nors mažai girdėtą įdomų faktą. Stengiamės atrinkti tokias įdomybes, kurios nėra jau daugybė kartų kartotos visuose faktų puslapiuose. Šią veiklą tęsime ir toliau, o kiekvieną pirmadienį per savaitę paskelbtus faktus surašysime į štai tokią suvestinę, kurioje pateiksime daugiau informacijos.

Pirmadienis –  Nipro Hachiko Dome – vienas didžiausių medinių stadionų pasaulyje. Šis statinys stovi Japonijoje,  Odatės mieste, Akitos prefektūroje. Nipro Hachiko Dome buvo užbaigtas 1997 metais, jame telpa 15 tūkstančių žiūrovų. Įprastai čia rengiamos beisbolo varžybos, tačiau pasitaiko ir kitokių renginių.

Įdomu tai, kad šis stadionas stovi vietovėje, kur žiemą stipriai sninga ir stūgauja vėjai. Tai Nipro Hachiko Dome visai nebaisu, nes jis pasižymi aerodinamiška forma, o sniegą nuo kupolo nupurto tarp dviejų dangos sluoksnių cirkuliuojantis šiltas oras. Stadiono kupolui prireikė 25 tūkstančių kiparisų medienos, kuri buvo brandinama net 60 metų.

Nipro Hachiko Dome – vienas didžiausių medinių statinių pasaulyje. (Ebiebi2, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Antradienis – didžiausias lėktuvo propeleris priklausė Linke-Hofmann R.II bombonešiui. Šis orlaivis pirmam skrydžiui kilo 1919 metais ir savo laiku buvo stulbinančiai didelis. Jo sparnų mojis siekė net 41,16 m, o ilgis – 23,3 m. Į rekordų knygas buvo įrašytas lėktuvo propeleris, kurio skersmuo siekia net 6,9 metrus.

Linke-Hofmann R.II bombonešis – atkreipkite dėmesį į matomus žmonių siluetus. Wikimedia)

Didžiulį propelerį suko net keturi šešių cilindrų Mercedes varikliai. Buvo planuojama po karo pradėti keleivinių tokių lėktuvų gamybą, tačiau dėl Versalio sutarties tokie planai buvo pamiršti. Stebėtis, kad lėktuvas su didžiausiu propeleriu į dangų kilo Pirmojo pasaulinio karo metais, labai nereikėtų – juk greičiausi propeleriniai lėktuvai taip pat nėra nauji.

Trečiadienis – didžiausia bakterija. Thiomargarita namibiensis yra laikoma didžiausia bakterija pasaulyje – kartais ji užauga iki 0.75 mm. Dėl to Thiomargarita namibiensis bakteriją nesunku pamatyti ir plika akimi. Ji gyvena vandenyno dugne prie Namibijos krantų. Tiesa, pasaulyje egzistuoja ir šiek tiek ilgesnė bakterija,  Epulopiscium fishelsoni, tačiau ji yra plonesnė ir lengvesnė.

Didžiausia pasaulio bakterija – Thiomargarita namibiensis. (NASA, Wikimedia)

Ketvirtadienis – ilgiausias kelių traukinys pasaulyje buvo sudarytas iš 112 priekabų. Dar vienas dydžio rekordas – Mack vilkikas 2006 metais 100 metrų tempė 112 priekabų, kartu sveriančių net 1300 tonų. Tai buvo padaryta tik siekiant rekordo, tačiau kelių traukiniai Australijoje nėra toks jau retas vaizdas. Dėl itin tiesių, lygių kelių ir didžiulių atstumų prie vieno vilkiko kabinti kelias priekabas yra tiesiog efektyviau. Dažniausiai kelių traukinius sudaro 3-5 priekabos.

Penktadienis – BMW E30 M3 pikapas ir pirmasis Z serijos automobilis. Darbinės savaitės pabaigai pasidalinome visu faktų straipsniu apie BMW E30. Ar žinojote, kad šis automobilis buvo vienas svarbiausių šiuolaikinėje BMW istorijoje? Būtent E30 pagrindu buvo sukurtas pirmasis M3 sportinis automobilis, pirmasis Z serijos BMW, o pats E30 buvo pirmasis trečios serijos BMW, siūlomas ir kaip universalas, ir kaip sedanas. Gamykloje net 26 metus sukiojosi ir unikalus M3 pikapas. Faktų kur kas daugiau, siūlome paskaityti.

E30 M3 kėbulas yra išplatintas ir atrodo tikrai atletiškai, nors patinka ne visiems. (Rudolf Stricker, Wikimedia)

Šeštadienis – kodėl seni troleibusai turi tris pedalus, o nauji – tik du? Troleibusai, kaip ir beveik visos kitos elektrinės transporto priemonės, neturi pavarų dėžių. Tai kam jiems trys pedalai? Du iš jų yra stabdžiai – vienas stabdo elektriniu varikliu ir yra naudojamas norint prilėtinti, o kitas stabdo būgnais, kaip įprastame autobuse.

Šiuolaikiniuose troleibusuose abi šios stabdymo funkcijos yra sudėtos į vieną pedalą ir veikia priklausomai nuo to, kaip stipriai vairuotojas pedalą spaudžia. Daugiau informacijos apie iš Kauno gatvių besitraukiančius Škoda 14Tr troleibusus – šiame straipsnyje.

Škoda 14Tr vairuotojo darbo vieta. Vairas nėra reguliuojamas, sėdynė nepatogi, o apie kondicionierių nėra galimybės net pasvajoti.

Sekmadienis – status Mercedes-Benz bandymų poligono posūkis. Šiemet Mercedes-Bezn bandymų poligonas Štutgarte atšventė 50 metų jubiliejų. Vienas iš įdomiausių jo bruožų – itin status posūkis. Tačiau status jis ne tik tokia prasme, kaip galite pagalvoti – jis iš tikrųjų primena vertikalią sieną. Teoriškai automobiliai šį posūkį galėtų įveikti ir 200 km/h greičiu, bet vairuotojai to neištvertų. Vietoj to, šiuo posūkiu važiuojama 150 km/h greičiu vairuotojui-bandytojui net nelaikant vairo. Daugiau apie Mercedes-Benz bandymų poligoną – šiame straipsnyje.

Teoriškai šiuo aukštu posūkiu galima važiuoti ir 200 km/h greičiu, bet realiai vairuotojas to neištvertų. Daimler nuotrauka

Nors 7 yra mūsų mėgstamas skaičius, sąrašą pažadėjome išplėsti keliais papildomais faktais, tarkim, iki 10.

Skaitmeninė kamera gali užfiksuoti radiaciją. Radioaktyvūs spinduliai atsitrenkę į kameros jutiklį vaizdo įraše ar nuotraukoje palieka baltus taškus. Kuo šių taškų daugiau, tuo daugiau radiacijos yra aplinkoje. Štai ką užfiksuoja kamera, keliaudama per bagažo rentgeno aparatą oro uoste:

Žmogaus akių vokai atlieka tikrai daugiau nei vieną funkciją. Įprasta manyti, kad mūsų akių vokai apsaugo akis ir padeda jas drėkinti, tačiau jie daro kur kas daugiau. Visų pirma, jie veikia kaip valytuvai, pašalindami dulkes nuo akių obuolių ir išlygindami ašarų sluoksnį, kuris yra optiškai skaidrus ir padeda geriau matyti. Vokai taip pat pridengia akis nuo erzinančios šviesos ir reflekso vedami užsimerkia, jei jaučiame pavojų gauti smūgį. Daugiau apie vokus ir blakstienas, ir kas nutiktų jei jų neteiktume – Technologijos.lt straipsnyje.

Mažiausias pasaulio žinduolis, muskusinis etruskinis kirstukas, yra lengvesnis už mažiausią paukštį. (Trebol-a, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Mažiausias pasaulyje paukštis yra sunkesnis už mažiausią pasaulyje žinduolį. Mažiausias pasaulio paukštis, bitinis kolibris, vidutiniškai sveria 1,95 g, o mažiausias žinduolis, muskusinis etruskinis kirstukas, – vos 1,8 gramus.

Tiek faktų šį kartą. Raginame sekti mūsų FB puslapį ir juo dalintis su draugais – kuomet pasieksime pirmą tūkstantį, planuojame svetainės lankytojams ką nors padovanoti!

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia