Jei vairuojate automobilį su vidaus degimo varikliu, tepalus greičiausiai keičiate bent kartą per metus. Kai kurie automobiliai yra taip intensyviai naudojami, kad nepakanka ir dviejų keitimų per metus. Ar tiesa tai, kad anksčiau variklio alyvą tekdavo keisti daug dažniau?
Beje, ar žinote, kas nutinka variklio alyvai, kad ją reikia keisti? O kodėl į restauruotus senus variklius pilami pigūs tepalai? Tepalus reikia ne tik keisti, bet ir tikrinti – kodėl kai kurie nauji automobiliai neturi alyvos lygio matuoklės?
Variklio alyvos keitimo intervalai priklauso nuo kelių faktorių, bet rekomendacijas pateikia tepalų ir automobilių gamintojai. Dažniausiai tai atliekama kas 10-15 tūkstančių kilometrų. Tiesa, intensyviai naudojamas sportinis automobilis savo gyvybinius skysčius nori atsinaujinti dažniau, nes savo kilometrus įveikia aukštesniais sūkiais.
Šiuolaikinių automobilių tepalus iš tikrųjų reikia keisti gana retai. Dažnai nurodomas intervalas – 15 000 km. Pavyzdžiui, įprastai naudojamas Volkswagen Tiguan naujų tepalų norėtų kas 15 000 km, bet ne rečiau nei kas 12 mėnesių. Kai kurie gamintojai leidžia keisti tepalus kas 20 tūkstančių kilometrų ar net dar rečiau. Be to, diegiamos išmanios sistemos, kurios registruoja, kaip automobilis yra naudojamas ir pagal tai koreguoja iki kito apsilankymo servise likusį laiką. Pavyzdžiui, jei visas automobilio gyvenimas yra tik trumpos kelionės, savo tepalus jis gali sudėvėti greičiau ir modernus borto kompiuteris apie tai informuos vairuotoją.
Ar tiesa, kad anksčiau tepalai buvo keičiami dažniau? Ir taip, ir ne. Viskas priklauso nuo to, kaip toli į praeitį norite eiti ir apie kokius variklius kalbame. Štai benzininis antros kartos Volkswagen Golf, gamintas 1983-1992 metais, naujų tepalų prašė įveikęs tuos pačius 15 tūkstančių kilometrų, tačiau dyzelinis variklis turėjo būti aptarnaujamas dvigubai dažniau. Iš tikrųjų, tais laikais gamintojai dyzeliniams varikliams dažnai skirdavo 7000 km ar, kartais, net trumpesnius atstumus tarp tepalų keitimo – 20 000 km atrodė kaip kažkas sunkiai pasiekiamo. Bet benzininių nesportinių variklių atveju, 10-15 tūkstančių kilometrų tarp alyvos keitimo praeito amžiaus pabaigoje jau buvo normalu.
Jei laiko juosta žengsime dar kelis žingsnius atgal, rasime tokius automobilius kaip Peugeot 403. Šis 1955-1966 metais gamintas pakankamai išvaizdus automobilis buvo labai sėkmingas ir žmonėms labai patiko. Gamintojas nurodo, kad Peugeot 403 savininkai variklio alyvos keitimu turėtų pasirūpinti kas 5 000 km. Tiesa, ir tais laikais buvo automobilių, kurių tepalus reikėdavo keisti rečiau – kas 8 ar 10 tūkstančių kilometrų.
Jei eitume dar toliau į praietį, galiausiai sutiktume pirmąjį tikrai masinės gamybos automobilį Ford Model T. Jis turi benzininį 4 cilindrų 2,9 litrų variklį, išvystantį 14,9 kWgalią. Jis, beje, turi integruotą pavarų dėžę, kuri dalijasi tais pačiais tepalais. Ford Model T gamintojas rekomendavo keisti alyvą kas 1000 mylių ar 1600 km. Buvo gamintojų, kurie ir tada leido tepalus keisti šiek tiek rečiau, bet 2000-3000 km buvo visiškai normalus atstumas tarp tepalų keitimo.
Taigi, taip, šiuolaikiniai automobiliai reikalauja mažiau priežiūros – bent jau alyvos keitimu reikia rūpintis šiek tiek rečiau. Taip yra dėl sintetinės alyvos paplitimo. Sintetinė alyva yra gaminama iš skirtingų komponentų, ne iš naftos. Tai leidžia inžinieriams labai tiksliai suformuoti molekulinę alyvos struktūrą ir jai suteikti optimalias savybes. Pavyzdžiui, sintetinė alyva ne taip greitai oksiduojasi, geriau atlaiko temperatūrų pokyčius, turi modernių priedų, kurie geriau valo ir geriau aušina variklį. Tiesiog sintetinė alyva yra sukurta laboratorijose, o mineralinė šiek tiek pasikliauja medžiagomis iš gamtos (nafta). Be to, šiuolaikiniai alyvos filtrai irgi yra geresni, o ir varikliai yra švelnesni savo alyvai.
