Kodėl JAV anksčiau statyti apvalūs ūkiniai pastatai?

Jei kada keliausite po Jungtines Valstijas, tikriausiai pastebėsite ir vieną-kitą apvalų ūkinį pastatą. Įprastai pirmame tokių pastatų aukšte gyvena galvijai, o aukščiau laikomi pašarai, tačiau apvalūs ūkiniai pastatai būna įvairios paskirties, konfigūracijos ir dydžio. Tikriausiai nustebsite sužinoję, kad anksčiau apvali ūkinių pastatų forma buvo laikoma fermų ateitimi.

Kaip ir raudonos daržinės bei klėtys, apvalūs ūkiniai pastatai nėra unikaliai amerikietiški. Tokie pastatai statyti ir Europoje, dažnai ir dėl tų pačių priežasčių. Senajame žemyne apvalios daržinės ir tvartai dygo dar 17 amžiuje. JAV jos paplito kiek vėliau, tačiau būtent Amerikoje jos pasiekė savo populiarumo viršūnę.

Pats Georgeas Washingtonas, pirmasis JAV prezidentas, 1793 metais suprojektavo ir pastatė kūlimui skirtą apvalų ūkinį pastatą pienininkystės fermoje Virdžinijoje. Na, teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad tas pastatas nebuvo visiškai apvalus – jį sudarė 16 ratu išdėstytų sienų. Pirmoji tikrai apvali amerikietiška daržinė pastatyta 1826 metais.

Apvalūs ūkiniai pastatai labiausiai paplito JAV Vidurio Vakaruose. Jie statyti iš pačių įvairiausių medžiagų, tačiau, žinoma, dažniausiai tam būdavo pasitelkiama mediena. Tokios formos pastatai niekada nebuvo populiaresni už įprastus kvadratinio ir stačiakampio plano statinius, tačiau vienu metu būtent tokiai architektūrai buvo žadamas ateities ūkininkų kartų pripažinimas.

Kaip ir viskas šiame gyvenime, taip ir ūkinių pastatų dizainas seka madas. Štai 1850-1900 aštuonkampiai pastatai buvo populiaresni už visiškai apvalius, o nuo maždaug 1899-ųjų iki 1936 metų apvalūs pastatai dominavo žemės ūkio paskirties architektūroje.

Tačiau pereikime prie pagrindinio klausimo – kodėl apvalūs ūkiniai pastatai apskritai buvo populiarūs? Štai kelios pagrindinės priežastys:

• Tais laikais didelė darbų dalis vis dar buvo atliekama žmonių rankomis ir arklių jėga. Apvalus pastatas leidžia darbą atlikti nekeičiant judėjimo krypties. Vienas apėjimas aplink ir visi gyvuliai yra pašerti. Apsukate antrą ratą ir laukan keliaujate su mėšlo karučiu. Tokios formos pastatai taip pat idealiai tiko mechaninėms kūlimo mašinoms, apvaliose daržinėse buvo lengviau arkliais suminti šieną.
• Nors galbūt taip ir neatrodo, apvalūs pastatai leidžia sutaupyti medžiagų. Nors statybos yra sąlyginai sudėtingesnės, konstrukcijai nereikia tiek daug medienos.

• Apvalūs pastatai efektyviau išnaudoja erdvę. Kvadratinio pastato, kurio bendras sienų ilgis siekia 8 (patys pasirinkite matavimo vienetą), plotas sieks 4 kvadratus, o apvalaus pastato su tokiu pačiu sienų ilgiu – 5,1.
• Jei pašarai saugomi antrame apvalaus tvarto aukšte, juos lengva nuleisti ir išdalinti tiesiai galvijams skirto aukšto centre.
• Apvalūs pastatai lengviau pakelia gamtos negandas, ypač stiprų vėją, nes yra aerodinamiškesni.
• Apvaliame pastate nėra kampo, kuriame galėtų pasislėpti velnias (iš tikrųjų gyvavęs prietaras).

Stabilūs, tvirti, efektyvūs ir gražūs apvalūs ūkiniai pastatai buvo buvo populiarinami ir žemės ūkio koledžų, kurie juos laikė efektyvumo viršūne ir fermų ateitimi. Tačiau nuo maždaug trečiojo dešimtmečio apvalūs ūkiniai pastatai buvo statomi vis rečiau. Kodėl? Vėlgi, tam buvo kelios priežastys:

• Standartizuota komercinė mediena ir statybos būdai žymiai palengvino įprasto plano pastatų statybas.
• Žymiai patobulėjo žemės ūkio technologijos – traktoriui lengviau įvažiuoti pro vieną pastato galą ir išvažiuoti pro kitą nei važiuoti ratu.
• Pasikeitė pašarų ruošimo ir saugojimo metodai, fermose ėmė dygti siloso bokštai.
• Apvalių pastatų statyboms reikėjo ypatingų įgūdžių ir žinių turinčių meistrų – įprasto plano pastatai buvo tiesiog paprastesni statyti.

Ir taip apvalūs ūkiniai pastatai prarado savo turėtą populiarumą. Ne, bent jau nebėra taip dažnai statomi. JAV išliko keli šimtai apvalių ūkinių pastatų, kuriuos dažnai lanko ir fotografuoja agrarinės architektūros entuziastai.