Įsivaizduokite tokį košmaro vertą scenarijų – jūs kylate liftu, tačiau staiga trūksta jo lynas. Avariniai stabdžiai nesuveikia, liftas vis greičiau krenta žemyn. Atrodo, kad jo visiškai niekas nesulaikys, tačiau jums į galvą šauna išganinga mintis – prieš pat lifto susidūrimą su šachtos dugnu jūs nusprendžiate pašokti į viršų. Ar tokia išgyvenimo strategija pasiteisintų?
Iš tikrųjų, logika paprasta. Liftas su jumis viduje krenta žemyn dideliu greičiu. Staiga atsispirdami nuo lifto grindų jūs teoriškai sulėtintumėte savo kritimą pastato atžvilgiu arba net visai jį sustabdytumėte. Jei pašoktumėte laiku, lifto kabina po jūsų kojomis sudužtų, būtų sulamdyta, o tuomet ant jos nusileistumėte jūs, nepatyręs to paties stipriausio smūgio. Atrodo kaip protinga išgyvenimo strategija, tiesa?
Ne, taip išgyventi iš tikrųjų nepavyktų dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jūs nežinotumėte kada pašokti į viršų. Laisvai krentantis liftas sudužtų vos po kelių sekundžių, laiku pašokti, kad išvengtumėte smūgio jums tiesiog nepavyktų. Kita priežastis – liftas kristų labai dideliu greičiu, kuriam jūsų šuolio greitis tikrai neprilygtų. Kitaip tariant, šuolis iš kritimo greičio atimtų labai nedaug. Reikėtų nepamiršti ir to, kad atsispirtumėte nuo laisvai krentančio paviršiaus, todėl ir jūsų šuolis nebūtų toks stiprus, kaip ant žemės, nes kažkiek žemyn stumtelėtumėte ir krentantį liftą.
Galiausiai, nereikėtų pamiršti, kad smūgis suknežins lifto kabiną. Įdubs lubos, visa kabina susikreips, pabirs apdaila. Kitaip tariant, pavojingos bus ne tik lifto grindys – smūgio jėga bus perduota visai kabinai. Tai negi nėra būtų išsigelbėti?
Visų pirma reikia pasakyti, kad tikimybė, jog kada nors pateksite į tokią situaciją yra nepaprastai maža. Kiekvieną liftą laiko ne vienas, o bent keli stiprūs plieniniai lynai. Didžiuosius liftus laiko net 8 ar daugiau storų plieninių trosų, nors net vienas galėtų kurį laiką išlaikyti pilnai pakrauto lifto svorį. Jei taip nutiktų, kad liftas vis tiek pradėtų kristi, jį sustabdytų avariniai stabdžiai. Avarinių stabdžių mechanizmas taip pat neprivalo suveikti tobulai – jei stabdžiai suveiktų vos viename kampe, lifto kabina vis tiek nenukristų. Kita vertus, visokių nelaimių pasitaiko ir yra buvę atvejų, kuomet liftas laisvai nukrito per visą šachtos ilgį.
Geriausia išgyvenimo strategija iš tiesų yra veidu žemyn atsigulti ant lifto grindų. Jei turite ką nors minkšto, kas galėtų sugerti smūgio jėgą (pavyzdžiui, paltą), pasidėkite tai po veidu, o rankomis užsidenkite pakaušį. Nors tokioje stresinėje situacijoje tai tikriausiai nepavyks, pasistenkite atpalaiduoti raumenis.
Kodėl geriausia atsigulti? Taip smūgio jėga pasiskirstys didesniame jūsų kūno plote. Jei liksite stovėti, visą smūgio jėgą patirsite tiesiai per kojas ir stuburą – atsigulus ta jėga pasiskirstys didesniame plote. Gultis reikia ant veido todėl, kad smegenys yra galinėje kaukolės dalyje.
Taigi, nemanykite, kad šuolis krentančiame lifte jus išgelbės – tikimybė, kad tai nors kiek padės yra labai menka. Geriau jau atsigulkite ir pasistenkite apsaugoti savo galvą.
Taip pat skaitykite:
Ar tiesa, kad automobiliai su galiniais varomais ratais nekenčia žiemos?
Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?
Kurios spalvos automobiliai dažniau patenka į avarijas?
Kam skirta kartais tarp geležinkelio bėgių matoma dar viena pora tarpusavyje sujungtų bėgių?
Kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visai kitokie nei automobiliuose?
_-_03.JPG){kind=link}
