Priešingai nei sako liaudiški posakiai ir neišsilavinę žmonės, karas turi taisykles. Karas yra viena iš tarptautinių santykių formų, tegul ir pati blogiausia. Įvairūs susitarimai riboja ar netgi draudžia tam tikrų ginklų naudojimą karuose. Ar dėl to liepsnosvaidžiai išnyko?

Ar besigelbėjančių parašiutininkų šaudymas kare yra nelegalus? O ar tiesa, kad nauji ginklai bandomi su tikrais žmonių kūnais? Ar žinote, kodėl Molotovo kokteilis buvo pavadintas sovietų ministro vardu?

Vokiečių karys su liepsnosvaidžiu Antrojo pasaulinio karo metu kažkur Rusijoje. (Wikimedia)

Liepsnosvaidis – tai ginklas, kuris purškia degantį skystį. Mintis čia visai paprasta – liepsnosvaidis veikia pakankamai ribotu atstumu, bet naikina viską ir efektyviai prasiskverbia pro įvairias kliūtis. Na ir kas, kad priešai sėdi apkasuose, kur jų nepasiekia kulkos – degančio skysčio čiurkšlė aukšta arka gali pasiekti pasislėpusius karius.

Liepsnosvaidžius naudojo dar senovės graikai, romėnai, kinai, kai kurios kitos civilizacijos. Bet tikriausiai pirmus modernius liepsnosvaidžius sukūrė vokiečiai prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Liepsnosvaidžiai dar labiau paplito Antrojo pasaulinio karo metu, kai juos plačiai naudojo praktiškai visos kariaujančios pajėgos. Liepsnosvaidžiai naudoti prieš bunkerius, apkasus, pastatus. Liepsnosvaidžiais deginti ir krūmai, medžiai – viskas, kas galėtų leisti priešiškų pajėgų kariams pasislėpti. Antrojo pasaulinio karo metu paplito ir savaeigiai liepsnosvaidžiai – šarvuotos mašinos (dažniausiai tankai) su prikabinamais ar integruotais liepsnosvaidžių mechanizmais.

Britiškas Churchill Crocodile 1944 metais. Tai – vienas garsesnių tankų-liepsnosvaidžių. (Imperial War Museums, Wikimedia)

Liepsnosvaidžiai karyboje naudoti ir vėliau. Pavyzdžiui, Vietnamo kare amerikiečiai naudojo ne tik nešiojamus liepsnosvaidžius, bet ir liepsnomis besispjaudančius šarvuočius ir katerius. Vietnamo karas baigėsi 1975 metais ir vėliau liepsnosvaidžiai buvo vis retesni. Dabar apie oficialių ginkluotųjų pajėgų liepsnosvaidžius praktiškai nebegirdime. Ar jie išnyko todėl, kad yra uždrausti?

Ar liepsnosvaidžiai kare yra uždrausti?

Trumpas atsakymas – ne. Liepsnosvaidžiai kare yra visiškai legalūs. Žmonės dažnai mano, kad jie yra uždrausti, nes 1980-ųjų Jungtinių Tautų Konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų (CCW) turi Protokolą dėl padegamųjų ginklų. Jis įsigaliojo 1983 metais ir taip jau sutapo, kad po to liepsnosvaidžių, atrodo, nebematome. Konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų galioja labai plačiai, jai pritaria ir galingiausios pasaulio valstybės. Tačiau liepsnosvaidžiai ja nėra uždrausti. Greičiau priešingai.

JAV karys su liepsnosvaidžiu Irake 2008 metais. Jis naudojamas žolei deginti, kad matomumas būtų geresnis ir sprogmenų nebūtų kur slėpti. (Wikimedia)

Ta Konvencija tarsi paaiškino, kaip liepsnosvaidžius naudoti legalu, tarsi įtvirtindama juos kaip priimtiną šiuolaikinį ginklą. Protokolas dėl padegamųjų ginklų nedraudžia liepsnosvaidžių, bet neleidžia jų naudoti būdais, kurie galimai būtų pavojingi ar žalingi civiliams. Įprastame mūšio lauke liepsnosvaidžiai nėra uždrausti. Bet jie yra praktiškai išnykę.

Kodėl liepsnosvaidžiai išnyko iš šiuolaikinės karybos?

Antrajame pasauliniame kare, kai daugelis pajėgų juos naudojo, liepnosvaidžiai buvo efektyvūs, ypač šturmuojant bunkerius, pastatus, valant rūsius. Tačiau ir tada kariai nesiverždavo tapti liepsnosvaidžio naudotojais.

Liepsnosvaidis neišvengiamai turi gana trumpą veikimo nuotolį. Tie pėstininkų naudoti liepsnosvaidžiai-kuprinės purkšdavo iki 25-30 metrų – net granatą stiprus karys gali numesti toliau. Tam, kad galėtų panaudoti savo liepsnosvaidį, karys turėdavo priartėti prie priešo daug arčiau nei per šūvio nuotolį. Ir dar rankose net neturėdamas šaunamojo ginklo. Be to, taiklus šaulys ar tiesiog atsitiktinė skeveldra tą kuprinę galėjo saviškius ryjančiu ugnies kamuoliu ar, mažų mažiausiai, nereikalingu balastu.

Amerikiečių M67 tankas Vietname. Kariai šiuos tankus vadino Zippo, pagal garsų žiebtuvėlių gamintoją. (Wikimedia)

Tankai-liepsnosvaidžiai buvo logiškesni. Jie galėjo purkšti net 80 metrų atstumu (ar dar toliau), nes mechanizmo svoris nebuvo reikšmingas, ir į mūšį pasiimdavo daug daugiau padegamojo skysčio. Be to, ginkluotas liepsnosvaidžiu tankas galėjo turėti kitų ginklų – kulkosvaidį ar pabūklą. Paskutinis amerikietiškas tankas-liepsnosvaidis M67 į atsargą išleistas 1974 metais. Paplitę lengvi ir pigūs prieštankiniai ginklai vertė ginklų kūrėjus susikoncentruoti į kitas tankų vystymo kryptis, nes situacijų, kai liepsnosvaidį naudoti logiška, nėra daug.

Apskritai, liepsnosvaidžiai beveik išnyko, nes juos pakeitė efektyvesni ginklai, neturintys tos riboto nuotolio problemos. Jei bunkerio angos matomos, jas galima apšaudyti granatsvaidžiais – tam net nereikės priartėti. Dabar tai būtų galima padaryti dronais. Niekas nenori į mūšį neštis kuprinės su itin degiu ir lipniu skysčiu. Kai kurios pasaulio kariuomenės dar turi liepsnosvaidžių savo arsenaluose, nors dažniausiai planuoja juos naudoti gamtinėms kliūtims naikinti. Tam liepsnosvaidžius naudoja ir, pavyzdžiui, JAV.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia