Automobilio kėbulo plienas nemėgsta drėgmės ir druskos. Jūs tai žinote – žiemą ant mūsų kelių barstoma druska kovoja su ledu, bet kartu skatina plieno koroziją. Bet druskos būna ir ten, kur žmonės ant kelių nėra matę nei ledo, nei druskos. Ar važinėdami prie jūrų ir vandenynų irgi pūdome savo automobilius?
Šią temą pasiūlė Nodum.lt skaitytojas, perskaitęs, kad Brazilijoje, kur aš kasmet bent kelias savaites gyvenu, paplūdimių miestuose rūdija automobiliai. Žmonėms instinktyviai tai sunku suprasti. Taip, vandenyno vanduo yra sūrus, bet automobiliai į vandenį juk nelenda. Ir druska kartu su vandeniu negaruoja. Tiksliau, vandens garinimas ir kondensavimas (distiliacija) yra vienas efektyviausių sūraus vandens gryninimo būdų, kurį naudoja ir kai kurie kruiziniai laivai. Galėtume įsivaizduoti, kad vėjuotą dieną bangos taškosi ir sūraus vandens purslai pasiekia pakrantėje pastatytus automobilius, bet juk paplūdimio miestas nėra tik siaura gatvelė prie pat jūros – toliau pastatyti automobiliai tikrai išvengia kontakto su vandenyno bangomis. Bet vis tiek rūdija.
Tai yra tiesa – nuo vandenyno pučiantis vėjas yra sūrus. Žinoma, druska su vandeniu negaruoja, bet vėjas nešioja ne tik garus, bet ir mažus vandens lašelius – aerozolius. Juose yra druskos. Vėjas sukasi tarp pastatų ir išnešioja tas mažytes druskos daleles pakankamai dideliu atstumu. Paplūdimių miestų gyventojai tai žino – rūdija ne tik automobiliai, bet ir treniruokliai, kelio ženklai, tvoros ir grotos. Net ir televizoriaus laikiklis dešimtmetį San Paule išgyvenęs be rūdžių atvykęs į Praia Grande ima rūdyti, nors kabo bute per gerą kilometrą nuo vandenyno.
Aišku, tas poveikis nėra momentinis – rūdys pasklinda ne per naktį. Didesnės audros, kai bangos dūžta ir taškosi arčiau miesto, o stiprūs vėjai sūkuriais bėga gatvėmis, drūską išnešioja toliau ir gausiau. Čia galime prisiminti ir jau minėtą faktą – druska negaruoja. Taigi, ji lieka ant paviršių, kol jos nenupjauna lietus. Ilgus metus paplūdimio miestuose gyvenantys automobiliai galiausiai pradeda rūdyti.
„O tai kur įrodymai?“, paklaus skeptiškas skaitytojas. Ir gerai, kad paklaus, nes labai svarbu nepamesti klaustuko. Mano, Nodum.lt autoriaus, žodis yra tik asmeninė istorija – surūdijusius automobilius mačiau ir Italijos pakrančių miestuose, ir Brazilijoje. Mačiau ir visiškai supuvusias geležines tvoras, stipriai surūdijusius kelio ženklus, ir minėtą televizoriaus laikiklį. Bet paklauskime ir ekspertų.
Meteorologas Gytis Valatka Nodum.lt paaiškino, kad ypatingai smulkios druskos dalelės ištrūksta iš jūrų ir vandenynų sprogstant burbulams, dūžtant bangoms ir net vandeniui garuojant. Vėliau tos druskos dalelės pagautos oro srovių gali būti nešamos gilyn į sausumą. Pasak meteorologo, modeliavimuose jūros druskos dalelės yra šalia dykumų dulkių, vulkaninių pelenų ir kitų kietųjų dalelių, kurios yra pakankamai smulkios, kad jas išnešiotų oro srovės. Juk vulkaniniai pelenai irgi negaruoja, yra kietos agregatinės būsenos, bet išmesti į aukštesnius atmosferos sluoksnius gali sutrikdyti komercinės aviacijos darbą visame žemyne – 2010 metais taip jau buvo. O ir dykumų smėlio dalelės esant tinkamiems orams ir atmosferos sąlygoms nukeliauja šimtus kilometrų.
Vėjo išnešiojama jūros druska gali sukelti metalų koroziją ir miestai tai žino. Dažnai šalia jūros statomi kitokie suoliukai (pavyzdžiui, betoniniai vietoje plieninių) ir kita infrastruktūra.
„Bet juk mes perkame automobilius iš šiltų kraštų, nes jie būna nesurūdiję“ – taip, nes tas sūraus vėjo poveikis vis tiek yra daug silpnesnis nei ant kelių barstomos druskos. Jei automobilis nestovi gatvėje prie pat jūros porą dešimtmečių, jis neturėtų būti taip surūdijęs kaip tas, kuris važinėja mūsų keliais.
Volkswagen atstovė paaiškino, kad nors sūraus paplūdimių oro sukeliama korozija neprilygsta žalai, kurią sukelia kelių druska, vietomis automobiliai labai sparčiai rūdija ir dėl sūraus vėjo nuo jūros pusės. Aišku, labiau paveikiami tie automobiliai, kurie ilgai stovi ant kranto. Volkswagen nuolat tiria, kaip skirtingos aplinkos paveikia automobilius. Volkswagen atstovė Nodum.lt pasakojo, prieš keletą metų sūraus vėjo poveikis buvo stebimas Santose, Brazilijoje, kur buvo įsitikinta, kad tos mažytės druskos dalelės tikrai plinta ir tikrai skatina kėbulų koroziją. Volkswagen supranta, kad jūros druska irgi skatina rūdjimą, todėl net ir šilto klimato šalims be druskos ant kelių gaminami automobiliai nuo korozijos apsaugomi lygiai taip pat kaip ir tie, kurie yra gaminami, pavyzdžiui, mums.
Žmonės kartais sako, kad tas sūraus oro poveikis labiausiai matomas maždaug 1,5-2 km atstumu nuo jūros, bet tai priklauso nuo daugybės faktorių, tokių kaip vyraujantys orai, pakrantės augmenija ir net kranto forma. Pavyzdžiui, giliose įlankose, kurių paplūdimiai yra tarsi pridengti nuo atviros jūros, bangos būna mažesnės ir tų mažų sūrių lašelių ore būna mažiau. Tuo tarpu Baltijos jūra tiesiog nėra labai sūri, todėl lietuviams šis efektas gali būti nepažįstamas. Ypač todėl, kad automobilius čia pūdo sūrūs keliai.
Jums patinka Nodum.lt straipsniai? Pasvarstykite galimybę tapti svetainės rėmėju – tai labai lengva padaryti Contribee platformoje. Užtruksite tik porą minučių ir galėsite džiaugtis prisidėję prie geriausios nepriklausomos lietuviškos svetainės apie techniką ir daiktus.
