Burbulinė plėvelė yra labai plačiai naudojama pakavimo medžiaga. Tikriausiai gerai paieškoję jos likučių rastume ir jūsų namuose, o jei dažnai siunčiate siuntinius, tikriausiai turite tokios plėvelės ruloną. Bet ar žinojote, kad burbulinės plėvelės išradėjai iš tikrųjų bandė sukurti visiškai kitokią medžiagą?

Norėtumėte paspaudyti tuos burbulus? (Wikimedia)

Viskas prasidėjo 1957 metais, kai verslo partneriai Alfredas Fieldingas ir Marcas Chavannes norėjo sukurti plastikinius trimačius tapetus. Praeito amžiaus viduryje plastikas buvo matomas kaip pakankamai inovatyvi ir įdomi medžiaga. Be to, plastikiniai tapetai turi ir vieną didelį privalumą – juos lengva valyti.

Vyrai nusipirko kelis lakštus plastiko, iš kurio įprastai buvo gaminamos dušo užuolaidos. Prie plastiko jie dėjo popierių ir tuomet šį sumuštinį perleido per sandarinimo karščiu mašiną. Tekstūruotas mašinos rulonas plastike įkalino didelius oro burbulus, tačiau popierius prie jo nelipo. Galutinis rezultatas – trimatis skaidrus burbuluotas plastikas, kurį būtų sunku priklijuoti prie sienos.

Išradėjai bandė pagaminti tekstūruotus plastiko ir popieriaus tapetus, tačiau sukūrė būdą, kaip pagaminti burbulinę plėvelę. (1957-ųjų patento atvaizdas)

Fieldingas ir Chavannes nepasidavė. Jie manė, kad jų išradimas turi potencialo. Pavyzdžiui, jie manė, kad ši medžiaga tikriausiai turi neblogas izoliacines savybes, todėl ėmė tirti galimybes naudoti savo tekstūruotą plastiką šiltnamių statyboms. Ši idėja, nors ir buvo išbandyta, nepasiteisino. Tačiau tai buvo tik viena iš 400 idėjų, kurias išradėjai buvo sugalvoję.

1960 metais Fieldingas ir Chavannes įkūrė Sealed Air kompaniją, kuri greitai sulaukė investuotojų. O jau po metų įmonė turėjo didžiausią savo klientą – IBM. Padėjo tai, kad išradėjai savo kūrinį nusprendė reklamuoti kaip pakavimo medžiagą. Tuo metu IBM kaip tik išleido naują produktą – kompiuterį IBM 1401. Šis maždaug pianino dydžio įrenginys buvo vadinamas kompiuterių pasaulio Ford Model T, nes buvo prieinamesnis nei anksčiau gamintos panašios paskirties mašinos. Tai buvo gana trapus ir sunkus įrenginys, todėl IBM reikėjo daug patikimų pakavimo medžiagų. Ir burbulinė plėvelė tuo metu buvo geriausias pasirinkimas.

IBM 1402 kortelių skaitytuvas, IBM 1401 kompiuteris ir IBM 1403 spausdintuvas. (Gobierno de los Estados Unidos, Wikimedia)

Kai pirkėjai sulaukė savo IBM 1401 ir ėmė išpakuoti šį kompiuterį, daugelis žmonių nebuvo matę tokios medžiagos – dvi inovacijos vienoje dėžėje! Burbulinė plėvelė netruko paplisti po įvairias įmones. Prieš jos išradimą siuntos buvo pakuojamos su suglamžytais laikraščiais. Burbulinė plėvelė tapo inovatyviu, patogiu ir vis tiek pakankamai pigiu būdu apsaugoti siunčiamus daiktus. Tuo tarpu Sealed Air kompanija gyvuoja iki šiol ir jos metinė apyvarta siekia kelis milijardus dolerių.

Tiesa, kompiuteriai ir kiti elektronikos gaminiai dabar pakuojami kitaip. Dabar tam naudojamos specialiai tam pagamintos putplasčio ar presuoto popieriaus formos, kurios apsaugo geriau ir yra lengviau perdirbamos. Tuo tarpu burbulinė plėvelė dažniau saugo mažesnius daiktus, nors vis dar yra labai populiari ir universali pakavimo medžiaga.

Skirtingi burbulinės plėvelės tipai. (Smial, Wikimedia(FAL)

Burbulinė plėvelė įprastai gaminama iš polietileno. Burbulų dydis svyruoja nuo 6 iki 26 mm. Dabar egzistuoja daug įvairių burbulinės plėvelės tipų. Pavyzdžiui, Sealed Air kompanija neseniai ėmė gaminti tokią plėvelę, kurios burbulai nesprogsta. Yra ir specialios burbulinės antistatinės plėvelės, iš šios medžiagos pagamintų maišelių ir vokų.

Beje, paskutinis sausio pirmadienis yra burbulinės plėvelės diena.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia