Mažai dalykų pasaulyje yra tokie elegantiški kaip su vėjo pagalba jūros vandenį pjaunanti jachta. Bures žmonės naudoja jau tūkstančius metų, tačiau jos ir toliau tobulėja. Kai kurios didelės jachtų burės dabar turi angas, priešais kurias plėvesuoja tikrų tikriausi sparnai. Kam jie reikalingi?
Iš tikrųjų, sėkmingam buriavimui reikia ypatingų įgūdžių, žinių ir nuojautos. Vėjo kryptis dažnai keičiasi ir retai sutampa su norima kelionės kryptimi. Tiesa, buriuotojai žino būdų keliauti prieš vėją ir apie tai jau esame rašę.
Daugybė žmonių svajoja kada nors nusipirkti jachtą ir ja keliauti į tolimus kraštus. Daugybė žmonių tai jau daro. Tokios santykinai nedidelės kelioninės jachtos naudoja kelis skirtingus burių tipus, turinčius skirtingas funkcijas ir savybes. Net ir nedidelė jachta tikriausiai naudoja stakselį ir grotą, o galbūt kartais iškelia ir itin lengvą burę spinakerį.
Spinakeris – tai ypatingai lengva, įprastai iš plono nailono pasiūta burė, keliama laivo priekyje. Tai – pakankamai nesenas išradimas, naudojamas nuo 19 amžiaus vidurio. Spinakeris yra lengvai atpažįstamas – tai yra parašiutą primenanti burė, kuri jachtos priekyje išsipučia kaip balionas. Jis naudojamas plaukiant pavėjui, ypač kai vėjas nėra labai stiprus, mat spinakeris plotu dažnai yra net dvigubai didesnis už pagrindinę burę.
Tai ir yra didžiausias spinakerio privalumas – ši burė pagauna daugiau vėjo, kai jis nėra labai stiprus, bet pučia palankia kryptimi. Aišku, spinakeris turi ir trūkumų – jis negali būti naudojamas kreicuojant (plaukiant prieš vėją) ar gūsingo, kintančios krypties vėjo sąlygomis. Be to, dėl savo lengvumo, formos ir pakankamai laisvos konstrukcijos spinakeris turi būti keliamas pakankamai atsargiai, nes jis iš karto pagauna vėją ir gali trumpam destabilizuoti jachtą ar sužeisti nepasiruošusius įgulos narius.
Kaip supratote iš straipsnio pavadinimo ir įžangos, kai kurie spinakeriai turi dideles angas, priešais kurias matomas minkštas parasparnio-tipo sparnas. Tai – palyginti nauja inovacija, žymima prekiniais ženklais Parasailor ir Parasail. Iš esmės tai – spinakeris su anga viduryje ir priešais ją prisipučiančiu sparnu – Parasailor sparnas yra suformuotas iš dviejų nailono sluoksnių, o Parasail – iš vieno.
Kam jachtai sparnuota burė? Spinakeris yra labai naudinga burė, bet ji ne visada yra lengvai suvaldoma. Gūsingas kintančios krypties vėjas gali staiga suskleisti spinakerį. Nebent jis turi sparną – Parasailor ir Parasail burių sparnai neleidžia joms taip greitai susiploti pasikeitus vėjo krypčiai. Be to, net ir po susiskleidimo šios burės išsiskleidžia pačios, todėl yra puikiai tinkamos buriuojančioms poroms, nes joms suvaldyti nereikia kelių žmonių įgulos.
Be to, tie sparnai atlieka ir kitą funkciją – jie kuria keliamąją jėgą. Parasailor ir Parasail burės sumažina spaudimą laivapriekiui, palengvindamos jachtos judėjimą per vandenį. Kartais spinakeriai yra linkę spausti laivapriekį į vandenį, o tai padidina pasipriešinimą. Sparnuotos burės padeda sumažinti arba visiškai išvengti šio efekto. Be to, dėl aerodinaminių savybių sparnas nori išlikti horizontalioje padėtyje, todėl Parasailor ir Parasail burės pagerina laivo stabilumą – jachtos ne taip siūbuoja į šalis.
Angos Parasailor ir Parasail burėse, aišku, yra skirtos užtikrinti oro srautui apie sparną. Tačiau jos turi ir kitą privalumą – jos sumažina vėjo gūsių poveikį, nes veikia tarsi savotiškas aukšto slėgio vožtuvas. Dėl šių angų iškelti Parasailor ar Parasail burę yra lengviau (ir, galbūt, saugiau) nei nesparnuotą spinakerį. Trūkumas, galbūt, tik tai, kad sparnuotiems spinakeriams reikia šiek tiek daugiau vėjo.
Taigi, burės su didelėmis angomis ir sparnais turi daug privalumų. Jos ne taip stipriai reaguoja į vėjo gūsius, jas lengviau iškelti ir nuleisti, o jachtoms tokios burės suteikia daugiau stabilumo. Tai ypač svarbu turint nedidelę įgulą – jei kada su pora buriuosite aplink pasaulį, pasidomėkite sparnuotais spinakeriais.
