Apkaboje ar dėtuvėje – kur laikomi pistoleto šoviniai?

Kalba – tai sudėtinga žodžių ir garsų sistema, kurią žmonės sukūrė komunikacijai. Mūsų pasaulis yra labai sudėtingas ir jam apibūdinti reikia daug tikslių terminų, kuriuose lengva susipainioti. Pavyzdžiui, ar žinote, kaip iš tikrųjų vadinama šaudmenis laikanti pistoleto dalis – apkaba ar dėtuvė?

Tikriausiai dažniausias klausimas, kurį girdžiu kurdamas Nodum.lt, yra apie temas – iš kur jų gaunu? Šis straipsnis yra neblogas pavyzdys, kaip temos mane pasiekia iš pačių įvairiausių šaltinių. Straipsnyje apie Beretta U22 Neos pistoletą padariau klaidą, sakydamas, kad šio ginklo apkaboje telpa 10 šovinių. Vienas skaitytojas ją pastebėjo – U22 apkabos net nenaudoja. Aš tai žinojau, bet visiškai klaidų neišvengsi. Kita vertus, tai man pametėjo mintį – daug žmonių skirtumo tarp apkabos ir dėtuvės tikriausiai nežino.

Beretta U22 Neos, kaip ir praktiškai visi tokio tipo pistoletai (ne kokie sportiniai vienašūviai, antikvariniai ginklai ar revolveriai) naudoja dėtuves, o ne apkabas. U22 Neos dėtuvėje telpa 10 šovinių, apkabos šis ginklas nenaudoja. Tai kas yra apkaba ir dėtuvė?

Nodum.lt kabinėjasi prie žodžių? Gal šiek tiek – kviečiu sužinoti, kuo malūnsparnis skiriasi nuo sraigtasparnio. Arba, jei žvalgotės į jūrą, sužinokite, kodėl rusiški laivai į jūrą eina, o ne plaukia kaip mūsiškiai.

Dėtuvė

Dėtuvė, dar vadinama magazinu, yra daugiašūvio šaunamojo ginklo dalis, laikanti šovinius ir tiekianti juos į šūvio mechanizmą (tiesiogiai – į šovinio lizdą). Galite įsivaizduoti, kad dėtuvė – tai uždara dėžutė, kurioje tvarkingai išrikiuoti šoviniai yra po truputį stumiami į šovinio lizdą. Įprastai šį darbą atlieka plieninė spyruoklė, nors galimi ir kiti mechanizmai. Ištuštinta dėtuvė įprastai yra užtaisoma iš naujo (vėl pripildoma šoviniais), bet didžiausias šios sistemos privalumas yra tas, kad išimamas dėtuves galima greitai keisti. Tai tikrai esate matę filmuose – ištuštintą dėtuvę policininkas paslepia kišenėje arba numeta šalin, o tada į ginklą įstato pilną dėtuvę.

Dėtuves, žinoma, naudoja ne tik pistoletai. Tiesą sakant, pirmosios dėtuvės net nebuvo skirtos paraku kvepiantiems ginklams – kinai jas 12 amžiuje pradėjo naudoti su arbaletais. Ankstyvieji šaunamieji ginklai buvo vienašūviai – į vamzdį buvo pilamas parakas, dedamas kamšalas, įspaudžiama švininė kulka. Kaip suprantate, toks mechanizmas nebuvo suderinamas su dėtuvės praktiškumu.

Dėtuvės atsirado tik tada, kai buvo sukurti šoviniai, tūtelėje turintys paraką ir kulką. Kažkas panašaus į integruotas vamzdines dėtuves atsirado 18 amžiaus pabaigoje. Vėliau, jau 19 amžiuje, sukurtos vidinės spyruoklinės dėtuvės, leidusios ginklą užtaisyti keliais šoviniais.

1888 metais sukurtas Lee–Metford šautuvas tikriausiai buvo vienas iš pirmųjų, turinčių išimamą dėtuvę. Tiesa, ji buvo išiamama ne užtaisymui, o valymui. Tikruoju modernios dėtuvės išradėju dažnai laikomas Arthuras Williamas Savageas, kuris, beje, išrado ir radialines padangas bei vieną iš ankstyvųjų torpedų. Jo išimami ir atskirai užtaisomi magazinai buvo skirti nepaprastai sėkmingam medžiokliniam šautuvui Savage Model 99.

Išimamos ir atskirai užtaisomos dėtuvės netruko paplisti. Pirmasis masinės gamybos pusiau automatinis pistoletas Borchardt C-93, gamintas 1895-1945, turėjo 8 šovinių dėtuvę. Tai tapo standartu, kurį įtvirtino pasauliniai karai (ypač Antrasis).

Dėtuvė pagerino pistoletų ir kitų šaunamųjų ginklų šaudymo greitį. Pauzės tarp šūvių stipriai sutrumpėjo, nes ginklo užtaisymas buvo labai greitas darbas. Kišenėje galima turėti kelias šaudymui paruoštas dėtuves.

Pistoletai ir daug kitų ginklų naudoja vadinamas dėžines dėtuves. Šoviniai jose išrikiuojami į spyruokle stumiamą stulpelį. Senos dėtuvės savo talpa stipriai nusileidžia modernioms, nes dabar šoviniai dėtuvėse rikiuojami į kelis stulpelius. Colt 1911 pistoletas naudoja 7-8 šovinių dėtuves, o Glock sistemos pistelete galime sumontuoti ir 33 šovinius turinčią ilgą dėtuvę.

Populiarūs dėtuvių tipai:

• Dėžinėje (dėžutinėje) dėtuvėje šoviniai rikiuojami į 1-4 tiesius stulpelius. Priklausomai nuo ginklo, dėžinės dėtuvės gali būti montuojamos ginklo rankenoje, toliau priekyje ar gale, šone, viršuje.
• Būgninėje dėtuvėje šoviniai išrikiuojami į apvalų cilindrą, vadinamą būgnu, lygiagrečiai jo centrui. Būna ir dviejų būgnų dėtuvių ar dėžinių-būgninių versijų, pritaikytų pistoletams.
• Diskinė dėtuvė yra panaši į būgninę, tačiau joje šovinių galai yra pasukti į dėtuvės centrą (būgninėje visų šovinių galai yra pasukti į priekį). Diskinės dėtuvės yra daug plokštesnės už būgnines, anksčiau naudotos su lengvaisiais kulkosvaidžiais.
• Horizontali dėtuvė iš esmės yra įprasta dėžinė, tačiau yra montuojama lygiagrečiai, o ne statmenai šautuvo vamzdžiui. Tokios dėtuvės padeda išlaikyti kompaktišką ginklo siluetą, bet yra sudėtingesnės, nes prieš patekdamas į ginklą šovinys turi būti pasuktas.
• Spiralinė dėtuvė irgi yra horizontali, bet šoviniai joje išdėstyti ne eilėje (eilėse), o spiralėje, todėl ji nėra tokia plokščią.

Taigi, dėtuvės apibrėžimas ir mechaninio įrenginio veikimas dabar jums turėtų būti aiškus. O kas tuomet yra apkaba?

Apkaba

Dėtuvę galima apibūdinti kaip mechaninį įrenginį, tiekiantį šovinius į ginklą. Apkaba nėra įrenginys – tai tik paprastas metalinis šovinių laikiklis, į visumą sujungiantis kelis šovinius. Dažnai apkabos gaminamos iš štampuoto plieno. Jos neturi spyruoklių ar panašių detalių. Tai – tik kelis šovinius kartu laikantis įtaisas, palengvinantis ir pagreitinantis ginklo užtaisymą.

Pirmosios apkabos irgi pasirodė 19 amžiaus pabaigoje. Jos buvo skirtos neišimamoms ginklų dėtuvėms užpildyti. Galite įsivaizduoti, koks naudingas įrankis yra apkaba – vietoje to, kad karys stresinėmis sąlygomis kiekvieną šovinį į ginklą grūstų atskirai, jis vienu judesiu ginklą gali pamaitinti 5-15 šovinių. Tuščią apkabą vėliau galima papildyti ramesniu laiku. 

Egzistuoja keli apkabų tipai:

• Perkėlinė apkaba prilaiko į šautuvą ar atskirą dėtuvę dedamus šovinius. Tai yra, ji nėra įstatoma į ginklą ir nėra reikalinga šaudymui.
• Vidinė apkaba yra įstatoma į šautuvą su visais šoviniais ir yra išmetama tik tada, kai yra tuščia. Antrajame pasauliniame kare naudotas amerikiečių M1 Garand buvo žinomas dėl savo skambesio, nes iššovęs paskutinį šovinį šautuvas garsiai išspjaudavo tuščią apkabą.
• Revolverių apkabos priklausomai nuo formos yra vadinamos mėnuliškomis ir pusmėnuliškomis. Tai – ploni štampuoto plieno šovinių laikikliai, stipriai pagreitinantys revolverio užtaisymą. 1-2 judesiais galima užpildyti visą revolverio būgną. Pusmėnuliškos apkabos privalumas tas, kad ji yra plokštesnė, užima mažiau vietos.

Šoviniai į apkabas karo metu dažnai buvo dedami tiesiai gamyklose. Tai palengvindavo jų transportavimą ir paskirstymą kariams. Apkabas galima naudoti kelis kartus, nors kartais jos ir būdavo paliekamos mūšio lauke, nes yra pigios ir greitai pagaminamos.

Taigi, apkaba – tai paprastas šovinių laikiklis, į vieną mazgą sujungiantis 5-15 šovinių. Apkabos naudojamos vidinių ir išimamų dėtuvių bei revolverių būgnų užtaisymui. Tuo tarpu dėtuvė – tai prietaisas, kuris spyruoklės pagalba tiekia kulkas į šūvio mechanizmą. Apkaba šovinius tik laiko – juos pasiima pats šautuvas. Dėtuvė pati juos stumia link šautuvo.