Kai buvote visai mažas, tikriausiai esate pagalvoję, kad lėktuvai turėtų turėti parašiutus. Sugedo visi varikliai? Išskleidi parašiutą ir lėtai supdamasis su visu lėktuvu leidiesi žemyn. Vėliau užaugote ir supratote, kad tokių milžiniškų parašiutų, galinčių nutupdyti Boeing 737 ar didesnį lėktuvą, nebūna. O jei būtų, toks parašiutas būtų nepraktiškai didelis, nepraktiškai sunkus ir vis tiek negarantuotų išsigelbėjimo. Bet kai kurie lėktuvai iš tikrųjų turi balistinius parašiutus.
Lengviausi lėktuvai turi balistinius parašiutus. Nelaimės atveju, jie išskleidžiami ir visas orlaivis lėtai keliauja žemyn. Tokie parašiutai dažnai montuojami į ultralengvuosius ir lengvuosius lėktuvus ir iš tikrųjų saugo gyvybes. Tik kuris lėktuvas su tokiu parašiutu yra didžiausias?
Jei tik yra galimybė, sugedęs lėktuvas pirmiausia bus tupdomas įprastai. Jis sklęs, ieškodamas geriausios vietos nusileisti. Parašiutas naudojamas tik tada, kai geresnės galimybės sugrįžti ant žemės nebėra, nes toks tūpimas neabejotinai bus brangus. Balistinis parašiutas iš esmės yra vienkartinis, o tokio tūpimo metu beveik garantuotai bus pažeistas ir lėktuvas. Be to, kai lėktuvas supasi po parašiutu jo pilotas tampa keleiviu ir nebegali nieko padaryti, kad išvengtų vandens, medžių ar elektros linijų. Bet geriau jau sulūžęs lėktuvas nei sulūžęs žmogus.
Supakuotas balistinis parašiutas yra santykinai nedidelis paketas. Aišku, jo dydis priklauso nuo maksimalaus leistino orlaivio svorio. Jis įkurdinamas vietoje, už kurios galima pakabinti visą lėktuvą. Balistinį parašiutą su didele jėga dažniausiai išskleidžia raketa. Dėl to, beje, gelbėtojai ir sudužusių lėktuvų tyrėjai turi atsargiai elgtis su nepanaudotais balistiniais parašiutais – pažeisti jie gali būti pavojingi.
Balistinis parašiutas turi suveikti greitai, kad spėtų išsiskleisti net kai orlaivis skrenda santykinai žemame aukštyje. Kuo greičiau parašiutas išsiskleidžia, tuo mažesnė jo susipainiojimo rizika. Jis taip pat turi būti pakankamai stiprus, kad atlaikytų ne tik viso orlaivio ir jo keleivių svorį, bet ir apkrovas, patiriamas stabdant judėjimą pirmyn.
Balistiniai parašiutai aviacijoje pasirodė dar devintajame dešimtmetyje. 1982 metais vokiečių kompanija Comco Ikarus sumontavo šią sistemą savo sklandytuve. Vėliau ji paplito ir ultralengvuosiuose lėktuvuose. Dabar balistiniai parašiutai po truputį montuojami ir į sraigtasparnius – itališkas dvivietis Curti Zefhir, pirmą kartą pakilęs 2017 metais, yra pirmasis sraigtasparnis su balistiniu parašiutu.
Aišku, technologijos gerėja, inžinerija ir medžiagų mokslas žengia pirmyn ir balistinių parašiutų sistemos gerėja. Taigi, parašiutais galima aprūpinti ir didesnius, sunkesnius orlaivius. Pats didžiausias lėktuvas su balistiniu parašiutu šio straipsnio rašymo metu yra amerikietiškas Cirrus Vision SF50, gaminamas nuo 2016 metų.
Cirrus Vision SF50 yra labai inovatyvus verslo klasės lėktuvas. Tai – pirmasis sertifikuotas vienmotoris civilinis reaktyvinis lėktuvas pasaulyje. Įprastai net labai lengvi verslo klasės lėktuvai turi porą variklių, o Vision išsiverčia su vienu, todėl yra pigesnis. Cirrus Vision ilgis – 9,4 m, atstumas tarp sparnų galų – 11,8 m. Salone telpa 6 keleiviai (įskaitant vieną vaiką) ir vienintelis pilotas. Nors, aišku, salono konfigūracijų gali būti įvairių.
Cirrus Vision dar yra ir pirmasis reaktyvinis (na, turboventiliatorinis, nepropelerinis) lėktuvas su balistiniu parašiutu. Maksimalus leistinas šio lėktuvo svoris yra 2 727 kg. Jo tupdymas parašiutu yra įspūdingas pasiekimas, jau išgelbėjęs ne vieną gyvybę.
Parašiutas išskleidžiamas patraukus rankenėlę lubų panelės centre. Tai iššauna raketą. Kelios išorinės fiuzeliažo panelės nulekia šalin ir virš Cirrus Vision išsiskleidžia didelis parašiuto kupolas. Lėktuvas leidžiasi šiek tiek žemyn nukreipta nosimi, bet nusileidimas iš tikrųjų yra gana švelnus.
Taigi, šio straipsnio rašymo metu Cirrus Vision yra didžiausias lėktuvas galintis leisti parašiutu. Bet kadaise buvo keleivinių lėktuvų, kurie parašiutais stabdė.
