Keleiviniai lėktuvai neturi gelbėjimo parašiutų – jūs tai tikrai žinote. Parašiutas, kuris išlaikytų visą lėktuvą, būtų per didelis, o ir kiekvienam keleiviui atskiro parašiuto neįdėsi. Pamirškite šią mintį – tai yra tiesiog nepraktiška ir neveiksminga. Tačiau anksčiau kai kurie keleiviniai lėktuvai turėjo parašiutus.
Parašiutas yra labai senas išradimas. Pirmasis sėkmingas šuolis parašiutu įvyko dar 1783 metais. Pirmą modernų parašiutą išrado prancūzas Louisas-Sébastienas Lenormandas, tačiau daugiau nei šimtą metų parašiutai nebuvo labai mobilūs ir patogūs. Pirmąjį į kuprinę telpantį parašiutą 1911 metais išrado rusas Glebas Kotelnikovas. Jau kitais metais jis pademonstravo, kad parašiutas gali būti naudojamas ir kaip aerodinaminis stabdis – išskleidęs parašiutą greitai sustabdė įsibėgėjusį automobilį.
1937 metais sovietiniai lėktuvai jau naudojo parašiutus leisdamiesi atšiauriuose arkties regionuose. Ten nebuvo gerų takų ir vietos, todėl tokie parašiutai leisdavo nutūpti trumpesniame plote. Vėliau šie įrenginiai paplito karinėje aviacijoje, kur yra naudojami iki šiol. Pavyzdžiui, strateginis bombonešis Boeing B-52 Stratofortress naudoja didžiulį parašiutą, kuris sutrumpina nusileidimui būtiną tako ilgį. Parašiutus naudoja ir eilė naikintuvų (pavyzdžiui, Eurofighter Typhoon). Aišku, ne visada, o tik tada, kai to reikia. Juk kariniai lėktuvai yra ruošiami ir labai trumpiems, neįprastiems takams – aerodromams, greitkelių atkarpoms.
Tuo tarpu didieji komerciniai orlaiviai stabdymo parašiutų nebenaudoja. Anksčiau parašiutus naudojo Tupolev Tu-104, Tu-124, Tu-144, kai kurios Dassault Falcon 20 versijos, Learjet 25 ir 35 bei Sud Aviation Caravelle. Pastarasis lėktuvas buvo gaminamas 1958–1972 metais, paskutinis darbą baigė tik 2005-aisiais.
Didelis parašiutas sukuria stiprų oro pasipriešinimą, kuris efektyviai stabdo lėktuvą. Parašiutai būdavo išskleidžiami vos tik lėktuvui nutūpus. Parašiutas ne tik sutrumpino reikalingą tako ilgį, bet ir pagerino stabdančio lėktuvo stabilumą. Tai kodėl parašiutai komerciniuose lėktuvuose nebenaudojami šiais laikais?
Viskas labai paprasta. Šiuolaikiniai lėktuvai privalo greitai suktis. Vos tik nusileidę jie atsikrato keleivių ir pasiruošia naujam skrydžiui. Taigi, nėra laiko sulankstyti parašiutui. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad nusileidęs lėktuvas dar turi nukeliauti iki numatyto terminalo, kur bus išlaipinti keleiviai – važinėti oro uosto keliais tempiant parašiutą tikrai nebūtų idealu.
Šiuolaikiniai keleiviniai lėktuvai taip pat yra gana dideli – jiems reikėtų didelių parašiutų. Komerciniame lėktuve parašiutas užimtų per daug vertingos vietos. Galiausiai, pasikliovimas tokia technologija gali brangiai kainuoti – parašiutas gali greitai susidėvėti ar susipainioti, o jo priežiūra ir keitimas kainuoja.
Galiausiai, stabdymo parašiutai yra tiesiog nereikalingi. Šiuolaikiniai lėktuvai turi geresnius stabdymo būdus. Naudojami anglies kompozito stabdžių diskai, atbulinė variklių trauka, sparnuose sumontuoti aerodinaminiai stabdžiai. Taigi, parašiutų tiesiog nebereikia – dabar naudojamos technologijos juos tiesiog pranoksta.
Taip pat skaitykite:
Oro pagalvės lėktuvuose jau diegiamos, bet kol kas jos dar retos;
Kodėl Boeing 777x turi užlenkiamus sparnų galus, o Airbus A380 jų nenaudojo?
Airbus paskelbė A380 programos pabaigos datą;
Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus?
Kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visiškai kitokie nei automobiliuose?
