Jei nesate skridę į tolimus kraštus, ši problema jums gali pasirodyti svetima. Gali būti, kad net ir ilguose skrydžiuose to esate išvengę, nes keliavote naujais ar bent jau atnaujintais lėktuvais. Tačiau tikėtina, kad su dvigubu ausinių lizdu jums kada nors teks susidurti ir tai gali suerzinti.
3,5 mm lizdas yra daugeliui pažįstama jungtis. Na taip, šiuolaikiniai išmanieji telefonai po truputį atsisako tradicinio audio lizdo, tačiau jis tikrai nėra pamirštas. Tokį lizdą greičiausiai vis dar turi jūsų kompiuteris, televizorius, namų stereo sistema, galbūt ir automobilio magnetola.
Ir lėktuvuose, kuriuose keleiviai gali naudotis multimedija, naudojama 3,5 mm jungtis ausinėms. Tačiau iš kuprinės išsitraukę savo senas-geras laidines ausines nustebsite pastebėję, kad jos skiriasi nuo tų, kurias išdalina besišypsantys skrydžių palydovai.
Štai kokį dvigubą kištuką naudoja ausinės daugumoje didžiųjų per vandenynus skraidančių lėktuvų:
Tai nėra kažkokia ypatinga jungtis. Tai – tie patys 3,5 mm kištukai. Tiesiog kairysis ir dešinysis kanalai yra atskirti. Naujesniuose arba atnaujintuose lėktuvuose dabar dažniau pamatysite viengubus kištukus, tačiau jei dažnai keliaujate dvigubi ausinių lizdai jums tikrai yra pažįstami, nes jie toli gražu nėra reti.
Kartais naujų ausinių pakuotėje rasti štai tokį adapterį:
Jūsų asmeninės ausinės, net jei jos nėra labai brangios, neabejotinai yra geresnės už tas, kurias keleiviams dalina skrydžių palydovai. Tai galima pateisinti – tos ausinės perdirbamos po vieno naudojimo, todėl gerai, kad joms nešvaistomos medžiagos ir gera elektronika. Todėl jei neturite tokio adapterio, įsigykite jį prieš ilgą kelionę, kad galėtumėte naudoti savo ausines.
Tik kodėl lėktuvai naudoja tuos dvigubus 3,5 mm lizdus?
Pati mintis atskirti kairįjį ir dešinįjį kanalus lėktuvų salonų kūrėjams kilo iš būtinybės. Pramogos keleiviams lėktuvuose buvo pristatytos tik 1963 metais, kai Trans World Airlines orlaiviuose pradėtos dalinti AVID kompanijos sukurtos pneumatinės ausinės. Iš esmės tai – stetoskopai, kurie plonomis žarnomis buvo sujungiami su miniatiūriniais garsiakalbiais sėdynės ranktūryje. Pneumatinės ausinės geriausiai veikia atskyrus kairįjį ir dešinįjį kanalus. Medicininius stetoskopus primenančios ausinės paplito ir po kitų avialinijų lėktuvus, ypač JAV. Bet po poros dešimtmečių jas jau keitė elektrinės ausinės, kurios veikia geriau, bet yra brangesnės ir, aišku, mieliau vagiamos.
Galbūt dabar lėktuvuose dalinamos ausinės yra šokiruojančiai pigios (jų gamyba kainuoja kelioliką centų), bet taip buvo ne visada. Ausinės buvo brangios ir niekas jų nesinešiojo tingiai kabančių ant kaklo. Oro linijos kostiumuotiems keleiviams turėjo siūlyti kokybę, o pigių alternatyvų tiesiog nebuvo. Keleiviai tas ausines mielai norėjo pasiimti namo. Dvigubi kištukai turėjo nuo to atgrasyti – parėję namo su vogtomis ausinėmis žmonės nebūtų turėję kur jų įjungti. Aišku, tą kištuką galima pakeisti, bet šis šioks-šoks nepatogumas turėjo atgrasyti nuo minties apie ausinių išsinešimą iš lėktuvo.
Žinoma, dabar tai nebėra svarbu – kartais oro linijos ant ausinių pakuočių netgi rašo, kad jas galima neštis namo. Jos yra neįtikėtinai pigios ir dažnai nėra naudojamos pakartotinai dėl higienos priežasčių. Jas galima jungti ir prie kitų įrenginių – vienas iš kištukų mandagiai pasitraukia į šoną -, bet tuomet groja tik viena ausinių pusė.
Su laiku tie dvigubi lizdai visai išnyks. Jau dabar nebėra prasmės juos laikyti. Tiesiog lėktuvai tarnauja labai ilgai ir yra retai atnaujinami, todėl ši technologija, kadaise priimta kaip standartas, neskuba pasitraukti iš keliautojų ausų. Štai minėtos pneumatinės ausinės buvo visiškai pamirštos tik 2003 metais – vienas Delta Air Lines lėktuvas tuomet jas vis dar naudojo.
Beje, ar žinote, kodėl kylant ir leidžiantis reikia pakelti sėdynės atlošą?
.jpg){kind=link}