Lėktuvas ruošiasi leistis. Jūs jau galvojate apie savo kelionės tikslą, svajojate apie geros kavos puodelį ar pasitiksiančius artimuosius. Tačiau jūsų mieguistas svajones pertraukia skrydžių palydovė – privalote pakelti sėdynės atlošą ir lango uždangą. Bet kodėl?

Boeing 787 salonas prieš pakilimą – atlošai ir langų uždangos turi būti pakelti. (N509FZ, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Ta pati procedūra privaloma ir kai lėktuvui ruošiasi kilti. Sėdynių atlošai privalo būti statmenoje padėtyje, o langai – plačiai atverti. Tai kartais nepatinka pavargusiems keliautojams, kurie norėtų kuo greičiau įsitaisyti miegui. Kai kurie skraidyti bijantys žmonės norėtų atsigulti, kad bent jau pabandytų atsipalaiduoti. Jie tikriausiai norėtų ir uždengti langus, kad nematytų tolstančios žemės.

Tačiau nurodymas pakelti sėdynių atlošus ir langų žaliuzes yra saugumo instrukcijų dalis. Langai turi likti atviri, kad keleiviai matytų, kas vyksta lauke. Civilinė aviacija yra labai saugi, bet kad ir kokia maža būtų nelaimės tikimybė, būtina sumažinti žmonių sveikatai ir gyvybei kylančią riziką.

Saugumo instrukcijos prieš skrydį. (Miguel Discart, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Salone pritemdomos šviesos, o langai paliekami atviri. Taip keleivių akys pripranta prie lauke esančio šviesos lygio. Jei tektų evakuotis, žmonės lengviau pamatytų kliūtis ir išbėgę į lauką neturėtų griuvinėti. Be to, atviri langai leidžia stebėti situaciją lauke. Pavyzdžiui, keleiviai gali pamatyti, kad vienoje lėktuvo pusėje įsiplieskė liepsna, todėl geriau evakuotis per priešingos pusės duris. Įprastai keleiviai laipinami per kairėje fiuzeliažo pusėje esančias duris, bet evakuotis reikia per artimiausias ir saugiausias, kad ir kurioje pusėje jos būtų. Galiausiai, atviri langai bent jau teoriškai padėtų ir gelbėtojams, kurie galėtų pažvelgti į vidų ir įvertinti situaciją lėktuvo salone.

Lėktuvuose jau pasirodę modernūs elektrochrominiai stiklai, kurių laidumas šviesai yra reguliuojamas mygtukų paspaudimais. Ši technologija suteikia galimybę centralizuotai vienu metu praskaidrinti visus langus.

Nurodymas pakelti sėdynių atlošus yra ne mažiau logiškas. Saugos diržai lėktuvuose yra visiškai kitokie nei, pavyzdžiui, automobiliuose. Juosmeninis saugos diržas, kokiu prisisegate lėktuve, yra greitai atsegamas ir per daug nevaržo judesių laisvės. Tačiau teisingas diržo sureguliavimas yra keleivio atsakomybė ir daug žmonių saugos diržus lėktuve palieka per daug laisvus. Keista, bet būtent dėl to skrydžių palydovai turi įsitikinti, kad visos lėktuvo sėdynės yra statmenoje padėtyje.

Boeing 777 verslo klasės salonas. Čia atlošo padėtis neturi įtakos už nugaros sėdinčio keleivio erdvei, bet kylant ir tupiant jis vis tiek turi būti pakeltas. (Chris Finney, Wikimedia)

Egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl lėktuvo judėjimo greitis gali staiga pasikeisti. Dar riedant pakilimo taku lėktuvo pilotai ar net oro uosto bokšte dirbantys specialistai gali pastebėti kokią nors techninę problemą, dėl kurios būtų nuspręsta pakilimą atšaukti. Tuomet tenka staigiai stabdyti. Žinoma, staigų greičio pokytį gali sukurti ir avarijos. Jei žmogus guli stipriai atsilošęs, jis gali tiesiog išslysti iš po savo laisvo juosmeninio diržo. Taip jis gali susižaloti pats ir sužeisti priešais sėdinčius žmones. Juk kylant ir tupiant keleiviams liepiama į šalį pasidėti sunkesnius daiktus, kad jie avarijos atveju neskraidytų po saloną ir ko nors nesužeistų. Neteisingai prisisegus, žmogaus kūnas irgi gali ką nors sužeisti.

Be to, nuleistas atlošas apriboja už jo sėdinčio keleivio erdvę. Saugumo instrukcijose nurodoma, kad leidžiantis avariniu būdu keleiviai turėtų pasilenkti į priekį – tai turėtų sumažinti jų kūnų blaškymąsi. Nuleistas sėdynės atlošas nepalieka pakankamai vietos pasilenkti ir pridengti galvos.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia