Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė? Juk durys yra abejose pusėse

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė? Juk durys yra abejose pusėse

Jei bent kartą esate kur nors keliavę lėktuvu, žinote, kad didieji keleiviniai orlaiviai turi ne vieneres duris. Dažnai ant įlaipinimo kortelių pažymima, per kurias duris, priekines ar galines, reikėtų įlipti, kad nesusidarytų nereikalingos spūstys. Tačiau beveik visada keleiviai laipinami iš kairės lėktuvo pusės. Kodėl taip yra? Kodėl iš lėktuvo niekada neišlipame iš dešinės, nors ir toje pusėje yra durys?

Iš tikrųjų, tikėtina, kad per visą savo gyvenimą jūs taip ir nepasinaudosite dešinėje fiuzeliažo pusėje esančiomis lėktuvo durimis. Jos yra iš esmės rezervuotos nenumatytiems atvejams ir yra naudojamos labai retai. Oro uostai dabar įrengiami taip, kad keleivius patogiausia laipinti per kairę lėktuvo pusę. Bet kodėl? Pasirodo, tai nulėmė istorinės priežastys.



Civilinės keleivinės aviacijos aušroje skrydžių buvo visai nedaug, todėl oro uostai nepriminė tokių sumanių logistikos centrų, kokiais yra dabar. Lėktuvų pilotai turėjo privairuoti savo orlaivį arti oro uosto terminalo, kuriame laukė keleiviai. Kadangi lėktuvą valdantis pilotas buvo kairėje pusėje (antrasis pilotas sėdėjo dešinėje), jis prie oro uosto privažiuodavo iš kairės pusės. Taip jis galėjo stebėti atstumą ir įsitikinti, kad kostiumuotiems keleiviams bus patogu įlipti, o ir lėktuvo sparnų galai nenukentės. Tiesą sakant, anksčiau net ne visi lėktuvai turėjo duris abiejose pusėse – jos buvo montuojamos tik kairėje, kad visi lėktuvai prie oro uostų privažiuotų iš tos pačios pusės.

Visa oro uostų infrastruktūra dabar pritaikyta laipinimui iš kairės. (Lhb1239, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Beje, kai kurie istorikai mano, kad laipinimo per kairę orlaivio pusę šaknis galima atsekti ir iki laikų, kuomet aviacijos dar nebuvo. Gilioje senovėje laivai buvo švartuojami kaire puse prie prieplaukos. Laivyboje kairė netgi yra žinoma kaip uosto pusė. Taip būdavo dėl senovinio vairavimo mechanizmo, kuris buvo dešinėje pusėje, o ne pačiame laivo centre. O juk lėktuvai taip pat yra orLAIVIAI ir švartuojasi oro UOSTE. Todėl nesunku patikėti, kad ši laivininkystės tradicija pasiekė ir aviaciją.

Kai iš kairės lipa keleiviai, dešinėje darbuojasi pagalbinės mašinos, kraunamas bagažas. (Luigi Chiesa, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tradicija keleivius laipinti tik per kairės pusės duris prigijo ir tęsiasi ir šiais laikais, kai įlaipinimo terminalai yra stipriai patobulėję. Rankovės, per kurias keleiviai patogiai patenka iš lėktuvo į terminalą ir atvirkščiai, dabar yra kuriamos taip, kad prisitvirtintų prie kairės lėktuvo pusės. Kurti mechanizmus, kurie galėtų prisitvirtinti ir prie dešinės, ir prie kairės pusės durų tiesiog neapsimoka. Net ir ne prie terminalų esančios lėktuvų parkavimo vietos (iki kurių kartais tenka riedėti autobusu) yra sukurtos taip, kad užtikrintų sklandų laipinimą ir autobusų judėjimą kairėje lėktuvo pusėje. Tiesa yra ta, kad įrenginėti įlaipinimui ir išlaipinimui skirtas vietas ir iš dešinės, ir iš kairės tiesiog neapsimoka.

Neįprastas vaizdas – Airbus A380 dešinėje pastatyti laipteliai, tačiau tik pristatymo metu. (ILA-boy, Wikimedia)

Jei keleiviai vienu metu liptų ir per dešinės, ir per kairės pusės duris, vietos salone greičiau užimtos nebūtų. Juk praėjime iš esmės telpa tik vienas žmogus – prasilenkti sunku. Todėl susidarytų grūstys ir greičiau žmonės atsisėsti tikrai negalėtų. Todėl dešinėje atliekami kiti darbai – kraunamas bagažas, maisto produktai, važinėja pagalbinis transportas.

Taigi, oro uostams tiesiog lengviau valdyti keleivių ir pagalbinio transporto srautus, kai viskas vyksta tam numatytose pusėse. Bet vis tiek smagu žinoti, kad ši tradicija turi gilias istorines šaknis.



Daugiau klausimų apie aviaciją:

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors pabandytų atverti lėktuvo duris?

Ką daro įgula, jei lėktuve kas nors miršta?

Ar lėktuvai ore išbarsto tai, ką keleiviai palieka tualetuose?

Kaip paprastas mėgėjiškas lazeris gali priversti lėktuvus keisti skrydžio kryptį ir net nutūpti anksčiau laiko?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.