Kai dabar kalbame apie dyzeliną, visų pirma prisimenamos jo ekologinės problemos. Vėžį sukeliančios NOx emisijos stipriai išgąsdino pasaulį. Tačiau dar visai neseniai dyzelinas rimtai buvo vadinamas ateities degalais. Galbūt šiek tiek ironiška, tačiau Volkswagen 2005 metais pristatė EcoRacer koncepciją, kurią laikė ekonomiškiausiu sportiniu automobiliu pasaulyje.
Taip, yra skirtumas tarp ekonomiško ir ekologiško. Tačiau grubiai vis dar galime sakyti, kad kuo mažiau degalų sudegins automobilis, tuo švaresnės bus jo emisijos. Ir pirmoji EcoRacer pavadinimo dalis iš tikrųjų turėjo tą dvigubą reikšmę. Volkswagen 2005 metais sukūrė šį įdomų automobilį naujam savo 1,5 l TDI varikliui pademonstruoti. Dyzelinių sportinių automobilių ateitis gerą dešimtmetį atrodė šviesi, kol 2015-ųjų rudenį kilo dyzelgeito skandalas, nušlavęs Volkswagen grupės reputaciją ir kompanijai kainavęs milijonus eurų.
Tačiau Volkswagen EcoRacer buvo įdomus ne tik dėl savo dyzelinio variklio. Šis automobilis pasižymėjo tradicine, sakykime, britiško stiliaus sportinio automobilio forma – tai buvo kupė-kabrioletas. Tačiau jo variklis buvo viduryje, o visas kėbulas buvo pagamintas iš anglies pluošto. Be to, šis ryškiai geltonas dvivietis sportinis automobilis buvo modulinis – jis galėjo virsti tikru kabrioletu, kupė ar net spydsteriu – automobiliu be tikro priekinio stiklo. Kai EcoRacer nešiojo stogą, dalis jo buvo atidaroma kartu su durelėmis, taip palengvinant patekimą į vidų.
Neskaitant to modulinio stogo ir priekinio stiklo, EcoRacer neatrodo perdėtai futuristiškas. Jo priekyje buvo didelės grotelės, kurias įrėmino keturi apvalūs LED žibintai. Galiniai žibintai buvo gražiai riesti, o išmetimo vamzdis turėjo ovalo formos apdailą ir buvo centre. Tai, kad EcoRacer variklis slepiasi viduryje išdavė oro paėmimo angos abiejose mašinos pusėse.
EcoRacer ilgis siekė 3,77, plotis – 1,74, o aukštis – vos 1,21 m. Tai buvo mažas ir labai lengvas automobilis – anglies pluošto konstrukcijos dėka EcoRacer svėrė vos 850 kg. Kartu jis buvo ir pakankamai aptakus. Dėl to naujasis keturių cilindrų 1,5 l TDI variklis, išvystantis 100 kW galią, leido EcoRacer įsibėgėti iki 100 km/val. per 6,3 s. Maksimalus automobilio greitis siekė 230 km/val. Tai – neblogi skaičiai tokio tipo sportiniam automobiliui. Tačiau Volkswagen labiausiai pabrėžė ne juos.
Vidutinės Volkswagen EcoRacer degalų sąnaudos siekė tik 3,4 l/100 km. Na, bent jau tokius duomenis 2005 metais pateikė Volkswagen – po tų 2015-ųjų metų tikėjimas oficialiais duomenimis tikrai susvyravo. Tačiau EcoRacer buvo labai lengvas ir labai aptakus, o ir tas 1,5 l TDI variklis, sujungtas su dviejų sankabų automatine transmisija, tikrai negalėjo būti labai godus. Kita vertus, kalbama apie vidutines, o ne minimalias degalų sąnaudas – sklandžiai riedėdamas greitkeliu EcoRacer būtų buvęs dar taupesnis?
2005-ųjų EcoRacer nebuvo tik koncepcija – tai buvo veikiantis prototipas. Volkswagen teigė, kad šis automobilis bus naudojamas įvairių technologijų bandymams ir tyrimams. Jo platformą buvo galima sukonfigūruoti priekiniams, galiniams arba visiems varomiems ratams. Volkswagen domėjosi dyzelinio sportinio automobilio galimybėmis.
Vėliau sekę įvykiai privertė Volkswagen keisti markės įvaizdį. Dabar toks ekonomiškas/-logiškas automobilis galėtų būti tik hibridinis arba visai elektrinis. Gaila? Na, nelabai, nes EcoRacer vis tiek niekada nebūtų pasiekęs masinės gamybos, kaip ir kiti panašūs sportiniai Volkswagen kūriniai.
