Objektas 279 – keturių vikšrų tankas, galėjęs išgyventi ir branduolinio sprogimo bangą

Objekt 279 – tai eksperimentinis sovietinis tankas, pagamintas 1959 metais. Nors tarnybos jis taip ir nepradėjo, tai yra vienas iš įdomesnių tankų dizainų istorijoje. Objekt 279 turėjo keturis vikšrus ir skraidančią lėkštę šiek tiek primenantį korpusą.

Šaltasis karas padalino pasaulį į dvi stovyklas, kurios įsivėlė į ginklavimosi varžybas. Sovietų sąjungoje buvo matomas poreikis turėti itin sunkų ir itin geras bekelės įveikimo savybes turintį tanką, kuris padėtų braunantis pro įtvirtintas, fortifikuotas gynybines linijas. Reikalavimai tokiam tankui buvo suformuluoti 1956 metais, o jau 1957-aisiais Kirov gamykloje Leningrade prasidėjo naujo tanko kūrimas.

Naujasis tankas buvo kuriamas net du metus, tačiau galiausiai 1959 metais pasaulį išvydo jis – Objekt 279. Objektais Sovietų sąjungoje tuomet buvo vadinamos įvairios eksperimentinės karinės (ir ne tik) mašinos. Objekt 279 turėjo net kelias neįprastas savybes, tačiau apie visas jas papasakosime paeiliui.

Važiuoklė

Objekt 279 turėjo keturis poromis sumontuotus vikšrus. Tai padėjo sumažinti slėgį į gruntą (jis neviršijo 0,6 kg kvadratiniam centimetrui) ir pagerino kliūčių traiškymo galimybes. Ką Objekt 279 ketino traiškyti? Įvairias įtvirtintas ugniavietes, ežius, kelmus ir kitas dirbtines bei natūralias kliūtis. Taigi, Objekt 279 turėjo 4 varančias žvaigždes, 4 vikšrų įtempimo žvaigždes, 24 mažesnius ratus ir 12 volelius viršuje. Na, o didelės tuščiavidurės sijos, prie kurių buvo montuojami visi šie vikšrų komponentai, tarnavo kaip dyzelino bakai.

Objekt 279 turėjo hidropneumatinę važiuoklę, kuri teoriškai būtų leidusi keisti važiavimo aukštį ir turėjo dar labiau pagerinti pravažumą.

Variklis

Objekt 279 turėjo 16 cilindrų 2DG-8M dyzelinį variklį, išvystantį 1000 AG (750 kW), tačiau buvo svarstomas ir 950 AG DG-1000 variklis. Tokia galia ir hidraulinė transmisija leido šiam tankui pasiekti 55 km/val. greitį. Na, o degalų turėjo pakakti maždaug 300 km.

Šarvai

Objekt 279 korpusas atrodė išties keistai. Iš dalies tai nulėmė siekis išlaikyti kiek įmanoma mažesnius išmatavimus – didelis tankas yra geras taikinys. Objekt 279 formavo ir po korpusu sumontuoti vikšrai, ir noras atremti galingų sviedinių smūgius. Šio tako korpusas buvo suvirintas iš keturių didelių išlietų plieninių detalių. Maksimalus korpuso šarvų storis siekė 269, o bokštelio – 319 mm.

Objekt 279 turėjo būti atsparus ne tik įprastiems šarvamušiams ginklams, bet ir biologinėms, cheminėms ir radiacinėms atakoms. Buvo skaičiuojama, kad dėl savo šarvų formos Objekt 279 turėtų atlaikyti ir branduolinio ginklo sukeltą sprogimo bangą. Šis faktas dažnai interpretuojamas neteisingai – ne, Objekt 279 negali atlaikyti atominės bombos sprogimo. Tiesiog šis tankas gali atlaikyti labai didelę sprogimo bangą.

Objekt 279 svėrė 60 tonų. Viduje buvo vietos 4 įgulos nariams – vairuotojui, vadui, užtaisinėtojui ir artileristui. Objekt 279 turėjo ir integruotą gaisro slopinimo sistemą.

Ginkluotė

Objekt 279 turėjo 130 mm M-65 graižtvinį pabūklą ir vietos 24 sviediniams. Šalia jo buvo ir 14,5 mm KPVT kulkosvaidis. Objekt 279 turėjo naktinio matymo įrangą, stabilizuojantį taikiklį. Iš tikrųjų, šio tanko ginkluotė nebuvo kuo nors labai ypatinga. Eksperimentinis Objekt 279 visų pirma buvo skirtas naujoms šarvų bei važiuoklės sistemoms bandyti – įvairios ginkluotės pritaikymo klausimas buvo paliktas ateičiai, jei šis tankas būtų gaminamas. Bet nebuvo.

Kodėl Objekt 279 taip ir nepradėjo tarnybos?

Tas 1959 metais užbaigtas prototipas, dabar eksponuojamas tankų muziejuje Kubinkoje, yra vienintelis užbaigtas Objekt 279. Dar du prototipai buvo pradėti gaminti, tačiau taip niekada ir nebuvo baigti. Kodėl?

Na, 1960 metais Tarybos Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas pareiškė, kad kariuomenei sunkesni nei 37 tonų tankai nėra reikalingi. Taip buvo užbaigta visa sunkiųjų tankų programa. Be to, Objekt 279 nebuvo labai geras tankas. Ta vikšrinė važiuoklė galbūt ir galėjo traiškyti kliūtis, bet ją buvo labai sunku remontuoti – ar galite įsivaizduoti, kaip sudėtinga buvo prižiūrėti tą vidinę vikšrų porą? Be to, keturių vikšrų važiuoklė savaime nėra labai efektyvus sprendimas, nes daug galios prarandama dėl išaugusios trinties. Dėl tos pačios priežasties Objekt 279 buvo ir labai nemanevringas.