Kartą Nodum.lt Facebook puslapyje kalbėjomės apie nesenstančio dizaino automobilius – tokius, kurie neturi akivaizdžių laikmečio ženklų. Maserati GranTurismo yra neblogas tokio dizaino pavyzdys. Tačiau vienas skaitytojas šalia jo norėtų pastatyti Eleanor vardą nešiojantį automobilį. Daugybė žmonių šią Ford Mustang versiją laiko iki skausmo gražiu automobiliu, bet tiesa yra ta, kad realybėje jis neegzistuoja.
Jei esate automobilių entuziastas ir dažnai bendraujate su kitais žmonėmis, kuriems patinka ratuota technika, tikriausiai pažįstate ne vieną Eleanor mėgėją. Galbūt jūs pats svajojate kada nors turėti Eleanor automobilį. Bet ar žinote, kad vienintelis būdas jums įsigyti šį automobilį būtų jo pasigaminimas arba licencijuotos replikos pirkimas?
Originalioji Eleanor
1974 metais daugybė žmonių skubėjo į kino teatrus pamatyti naują nepriklausomo kino kūrėjo ir pašėlusio automobilių entuziasto Henryio Blighto Halickio filmą „Dingti per 60 sekundžių“ („Gone in 60 Seconds“). Šiame filme pavaizduota automobilių vagių grupė, kuri per labai trumpą laiką turi nugvelbti net 48 mašinas. „Dingti per 60 sekundžių“ išgarsėjo dėl įtemptų veiksmo scenų ir daugybės avarijų. Vienoje 40 minučių trukusioje gaudynių scenoje (visas filmas yra 108 minučių ilgio) buvo sudaužyti net 93 automobiliai. Iš viso visame filme sunaikinti ar bent jau rimtai apgadinti net 127 automobiliai. „Dingti per 60 sekundžių“ kino teatruose uždirbo daugiau nei 40 milijonų dolerių, nors filmo biudžetas buvo vos 150 tūkstančių.
„Dingti per 60 sekundžių“ reikėjo žvaigždės – automobilio, kuris būtų išskirtinis. Taigi, 1971 metais Halickis nupirko du naujus Ford Mustang. Pasiruošimas filmavimui užtruko ir Halickis baiminosi, kad 1974 metais jo Mustangai jau atrodys seni, todėl jie buvo atnaujinti 1973-iais naudotomis grotelėmis. Originalioji Eleanor buvo tik šiek tiek modifikuotas Mustang – apatinė kėbulo dalis buvo nudažyta juodai, ant kapoto atsirado juodos juostos. Buvo spėliojama, kad Halickis naudojo sportiškesnę Mach 1 versiją, bet filmo kūrėjas tai paneigė – tam nebuvo pinigų. Filme matoma Eleanor buvo nudažyta pigiais geltonais dažais.
Halickis savo filmui sukūrė tik du Eleanor automobilius. Vienas buvo skirtas grožiui (filmavimui iš arti), kitas – kaskadiniams triukams. Pastarasis automobilis gavo saugos lankus, papildomai sutvirtintą transmisiją, kamerų laikiklius, pirmos pagalbos rinkinus, tvirtesnius durelių užraktus. Šios saugumo įrangos išties reikėjo, nes buvo atliekami pavojingi triukai. Kartą filmavimo metu kitas automobilis užkabino Eleanor ir ji neplanuotai rėžėsi į apšvietimo stulpą. Už Eleanor vairo buvęs Halickis neteko sąmonės, bet prabudęs klausė, ar viskas buvo nufilmuota. Filmo pabaigoje Eleanor atliko įspūdingą šuolį ir skaudžiai nusileido ant nosies, sužalodamas Halickio nugarą. Įdomu tai, kad grožiui skirtas automobilis neišliko, o štai triukų automobilis buvo išsaugotas.
Taigi, originalus Eleanor automobilis iš 1974 metų filmo buvo tik pigiai perdažytas 1971-ųjų Ford Mustang su pakeistomis priekinėmis grotelėmis. Jis buvo ypatingas tik tuo, kad suvaidino pagrindinį vaidmenį ypatingame filme. Bet juk ne apie šį automobilį svajoja Eleanor gerbėjai.
Išsvajotoji 2000-ųjų Eleanor
1989 metais Halickis žuvo „Dingti per 60 sekundžių 2“ filmavimo aikštelėje – ant jo užgriuvo stulpas. Šiam filmui Halickis įsigijo 400 automobilių ir ketino daugelį jų sudaužyti. Tačiau, kaip jau supratote, po Halickio žūties filmavimas buvo nutrauktas. 1995 metais Halickio našlė pardavė teises į filmą Disney kompanijai, dėl ko 2000 metais kino teatrus pasiekė naujas „Dingti per 60 sekundžių“.
2000 metais kino teatruose pasirodė naujas „Dingti per 60 sekundžių“. Tai nebuvo „Dingti per 60 sekundžių 2“, bet tai nebuvo ir perfilmuotas originalusis filmas. Šių filmų siužetas skiriasi, nors, aišku, naujasis yra paremtas originalu.
Šįkart Eleanor vardas buvo suteiktas 1967-ųjų Ford Mustang. Taip, supratote teisingai – naujesnis filmas panaudojo senesnį Mustang. Steveas Stanfordas pasirūpino Eleanoros dizainu, Chip Foose – gamyba. Tam, kad Eleanor nebūtų tik dar vienas klasikinis Mustang, automobilis buvo perdažytas pilkai (tiksliau, Dupont Pepper Grey), gavo ryškius slenksčius, naują nosį, išryškintus, bet netikrus aerodinaminius komponentus gale. Šįkart Eleanor žymiai labiau skyrėsi nuo originalaus automobilio. Bet tai nekeičia fakto, kad Eleanor buvo sukurta tik filmui. Nebuvo laiko, kai šį automobilį būtumėte galėję įsigyti laisvai – jis realiai egzistavo tik ekrane. Ir jums jis patiko dėl tų pačių priežasčių, kodėl palaikote pagrindinį filmo herojų – toks buvo filmo kūrėjų noras.
Filmavimui panaudota 12 Eleanor automobilių – 9 buvo tik kėbulai, 3 iš tikrųjų galėjo važiuoti savo eiga. Juos sukūrė Cinema Vehicle Services – kompanija, kuri filmams (vėlgi, ne žmonėms) kuria butaforinius automobilius. Manoma, kad filmavimą išgyveno 7 Eleanor automobiliai, trys buvo sutvarkyti ir parduoti privatiems kolekcionieriams. Pats brangiausias 2013 metais buvo parduotas už milijoną dolerių.
Kaip gali būti, kad Eleanor neegzistuoja?
Specialiai filmams sukurti automobiliai nėra tikri. Ar Betmobilis egzistuoja? Taip – ekrane kaip Betmeno mašina, realybėje – kaip kolekcinė vertybė. Ir viskas. Eleanor niekada neegzistavo kaip tikras automobilis. Na, beveik niekada.
Classic Recreations kompanija pagal licenciją sukūrė dvi Eleanor replikas. Kelias pagamino ir Fusion Motor Company. Aišku, kažką panašaus savo garažuose yra atkartojęs ne vienas entuziastas, bet replika nėra originalas. Entuziastai anksčiau iš Pontiac Fiero bei Toyota MR2 gamindavo Ferrari ir Lamborghini replikas, bet tų automobilių niekas nelaikė tikra itališka egzotika.
Teisės į Eleanor priklauso Halickio našlei Denice. Tai yra privati intelektinė nuosavybė, teisės į kurią yra aršiai ginamos. 2004 metais Denice Halicki padave Carroll Shelby ir Unique Motorcars į teismą, nes šios kompanijos ketino gaminti Eleanor replikas. 2020 metais Halicki laimėjo bylą prieš Youtube kanalo B if for Build kūrėją Chrisą Steinbacherį, kuris savo garaže kūrė Eleanor repliką ir naudojo šį vardą savo vaizdo įrašuose. Kadangi Steinbacheris naudojo Eleanor vardą ir atvaizdą komerciniams tikslams, jam buvo reikalingas intelektinės nuosavybės savininko sutikimas, kurio jis niekada neturėjo. Steinbacheris galiausiai privalėjo pašalinti vaizdo įrašus ir atsisveikinti su nebaigtu projektu.
Žiauru? Na, taip. Bet intelektinė nuosavybė yra saugoma. Jūs negalite perpiešinėti kitų žmonių paveikslų ir juos pardavinėti, jūs negalite vogti televizijos laidų ir jas publikuoti komerciniame Youtube kanale, ir jūs negalite gaminti ir pardavinėti Eleanor kopijų.
