Kodėl F1 komandos neturi atsarginių bolidų?

Formulė 1 yra automobilių sporto greičio ir technologijų viršūnė. Neišvengiamai, gedimų ir net avarijų pasitaiko – kartais tai įvyksta dar prieš lenktynes. Kodėl tokiems atvejams F1 komandos neturi pasiruošusios atsarginių automobilių?

Štai 2021-ųjų Monako Grand Prix turėjo būti idealios lenktynės vietiniam sportininkui Charlesui Leclercui. Jis pelnė priešakinę starto poziciją, nors pačioje kvalifikacijos pabaigoje ir sudaužė savo Ferrari. Monako gatvių trasa yra labai siaura ir nepatogi lenkimams, ypač turint omenyje šiuolaikinių F1 bolidų gabaritus. Taigi, pradėjęs pirmas Leclercas tikriausiai būtų ir finišavęs pirmas. Tai būtų didžiulė pergalė ne tik dėl to, kad Leclercas yra iš Monako, bet ir dėl to, kad Ferrari tai nebuvo geri metai. Tačiau dar prieš startą Leclerco bolidas sugedo dėl anksčiau patirtos avarijos padarinių ir monakietis namų lenktynėse net nestartavo. O juk galėjo būti kitaip.

2005-ųjų Kinijos Grand Prix lenktynės Ferrari komandai prasidėjo nervingai. Dar apšilimo metu Michaelis Schumacheris pasimaišė naujoko Christijano Alberso kelyje. Bolidai susidūrė ir buvo pastebimai apgadinti. Tačiau ir Schumacheris, ir Albersas vis tiek startavo – pilotai tiesiog persėdo į savo komandų atsarginius automobilius ir pradėjo lenktynes iš techninio aptarnavimo juostos.

Ir tokių istorijų Formulėje 1 buvo labai daug. Dažniausiai atsarginio automobilio prireikdavo dėl patikimumo problemų – kartais bolidai atsisakydavo pajudėti į apšilimą. Tačiau dabar atsarginių automobilių Formulėje 1 nėra ir prieš pat lenktynes patyrus avariją ar gedimą savaitgalis kažkam būna sugadintas.

Atsarginių bolidų draudimas Formulėje 1

Anksčiau atsarginius automobilius turėdavo kone kiekviena komanda, o kai kurios turėdavo net du. Pavyzdžiui, nors F1 komanda lenktynėse gali turėti tik du vairuotojus, Ferrari kartais atsivešdavo net keturis bolidus – po vieną atsarginį kiekvienam lenktynininkui. Tam, kad jie visi būtų paruošti dalyvavimui lenktynėse, visi jie turėdavo įveikti techninės komisijos apžiūros išbandymą. Taigi, Ferrari Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) technikos ekspertams atvešdavo daugiau darbo, bet tokia buvo komandos teisė.

Tačiau 2003 metais tai pradėjo keistis. Nuo tada techninė komisija prieš lenktynių savaitgalį apžiūrėdavo tik po du kiekvienos komandos bolidus. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant sumažinti atstumą tarp turtingiausių ir likusių konstruktorių. Paprastai tariant, jei garaže yra atsarginis automobilis, lenktynininkai gali spausti labiau, o inžinieriai gali parinkti agresyvesnius nustatymus. Tai tokioms komandoms kaip Ferrari suteikė ženklų pranašumą.

Tiesa, atsarginiai automobiliai 2003 metais nebuvo visiškai uždrausti – tiesiog apsunkintas jų naudojimas. Prieš lenktynių savaitgalį techninė komisija patvirtindavo tik du kiekvienos komandos bolidus. Tačiau treniruočių metų įvykus avarijai ar gedimui ir technikos ekspertams nusprendus, kad automobilis negali būti greitai suremontuotas, techninė komisija galėjo patvirtinti dar vieną bolidą. Taip lenktynininkas turėjo galimybę nepraleisti kitos treniruotės sesijos ar kvalifikacijos. Tiesą sakant, techninė komisija atlikdavo didžiąją atsarginio automobilio apžiūros dalį iš anksto, kad reikalui esant galėtų jį patvirtinti kiek įmanoma greičiau.

Atsarginio automobilio naudojimas buvo apibrėžtas taisyklėse, bet pakankamai laisvai. Pavyzdžiui, atsarginį automobilį buvo galima pasiimti ir jau prasidėjus lenktynėms. Jei avarija įvykdavo per pirmuosius du ratus ir lenktynės būdavo trumpam sustabdomos, vairuotojas galėjo peršokti į atsarginį automobilį, jei tik FIA technikos ekspertai nuspręsdavo, kad pirmasis bolidas negali būti suremontuotas iki lenktynių atnaujinimo. Taigi, nors 2003 metais FIA pradėjo riboti atsarginių automobilių naudojimą, kliūtys buvo labiau administracinės.

Kaip pastebėjote skaitydami pavyzdį, atsarginiai automobiliai iš Formulės 1 tais 2003 metais nedingo. Visiškas atsarginių bolidų draudimas pasiektas tik 2008 metais. Tačiau ir dabar komandos turi labai daug atsarginių detalių ir iš esmės gali surinkti naują automobilį, jei turimas yra nepataisomai sudaužomas. Visa tai ribojama taisyklėmis – sunaudojus didesnį ribojamų detalių skaičių skiriamos nuobaudos. Aišku, tai niekaip nepakeičia tikro atsarginio automobilio turėjimo – naujo bolido prieš pat startą nesurinksi.

Kodėl Formulėje 1 nebėra atsarginių automobilių?

Atsakymas paprastas – kaštai. Formulė 1 yra neįtikėtinai brangus sportas ir tai niekada nepasikeis. Bet jei išlaidos nebūtų ribojamos, pora turtingiausių komandų dar labiau atitrūktų nuo kitų ir lenktynės būtų visiškai neįdomios. FIA ir Formulės 1 organizatoriai riboja išlaidas, siekdami išlaikyti ne per daug skirtingas konstruktorių technologines galimybes. Be to, kai kurios išlaidas žiūrovų akyse atrodytų kaip perteklinės ir neprisidėtų prie sporto prestižo bei populiarumo. Prisiminkite, kad siekis mažinti F1 lenktynių organizavimo kaštus buvo viena iš priežasčių, kodėl Formulėje 1 nebeliko ir degalų papildymo lenktynių metu.

Be to, Formulės 1 bolidai dabar yra žymiai labiau pritaikyti individualiems vairuotojams. Pagal sportininkų kūno formas kuriamos individualios sėdynės, pagal pageidavimus ir įpročius ant vairo išdėstomi mygtukai o, pagal vairavimo stilių reguliuojama pakaba ir net variklio nustatymai. Nors prie starto linijos stovi du Ferrari, Red Bull, Alfa Romeo ar kitų komandų bolidai, jie toli gražu nėra identiški. Taigi, laisvųjų treniruočių metu reguliuojant pagrindinį automobilį, tektų reguliuoti ir atsarginį, jei netyčia jo prireiktų. Bet jei atsarginis automobilis tik vienas, kuriam iš dviejų vairuotojų jį reikėtų pritaikyti? Tai tiesiog būtų nereikalingas resursų švaistymas.

Galiausiai, nors kartais taip ir neatrodo, šiuolaikiniai Formulės 1 bolidai yra patikimesni. Jie rečiau genda prieš pat startą. Kadaise nuo starto linijos nepajudėjęs automobilis (ar automobiliai) nebuvo retas reiškinys Formulėje 1. Gedimai ir dabar nėra reti, bet bolidai retai sugenda prieš pat lenktynes, kai nebėra laiko jų suremontuoti.