Kai kurie svarbūs išradimai buvo pasiekti visai netyčia. Pavyzdžiui, daugeliui yra tekę girdėti istoriją apie nesėkmingą bandymą išrasti klijus, kuris leido sukurti lipnius lapelius. Tačiau panašiai atsirado ir dar vienas šiandien labai populiarus daiktas. Ar kada nors susimąstėte, kaip buvo sukurti jūsų kasdien naudojami arbatos maišeliai?

Beveik garantuotai galime sakyti, kad visi šį straipsnį skaitantys žmonės per savo gyvenimą yra panaudoję ne vieną arbatos maišelį. Tai – patogus būdas greitai paruošti šį skanų gėrimą, negalvojant apie papildomus įrankius ar teisingas proporcijas. Didžioji dalis arbatos būtent taip ir parduodama – nesupakuoti arbatlapiai dabar populiarūs tik tarp pačių didžiausių arbatos mėgėjų ir entuziastų. O kas pirmasis sugalvojo arbatą pakuoti į mažus, vandeniui laidžius maišelius?

Kinai dar Tangų dinastijos laikais arbatą dėdavo į popierių ir jį užsiūdavo, taip saugodami arbatos skonį ir kvapą, tačiau šie maišeliai nebuvo skirti arbatos plikymui. Vakaruose pirmasis arbatos maišelio patentas buvo gautas 1903 metais. Šie maišeliai, kurių pardavimas prasidėjo jau 1904 metais, iš paprasto audinio buvo siuvami rankomis. Jie, kaip ir kiniški maišeliai, turėjo apsaugoti arbatos skonį ir kvapą.

Šiuolaikiniai arbatos maišeliai gaminami iš popieriaus pluošto. ( André Karwath, Wikimedia (CC BY-SA 2.5)

1908 metais Thomas Sullivanas, arbatos importuotojas iš Niujorko, pradėjo pardavinėti arbatą šilkiniuose maišeliuose. Mintis buvo ta pati – žmonės turėjo išimti arbatžoles iš maišelių ir jas užplikyti įprastu būdu. Tačiau arbatos mėgėjai greitai pastebėjo, kad arbatą plikyti vandeniui laidžiuose pakeliuose yra kur kas patogiau ir greičiau. Taip Sullivanas visai netyčia išpopuliarino šį arbatos plikymo būdą.

Kai kurie maišeliai gaminami ir iš bioplastiko – juos lengva atskirti. ( Aisano, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Žinoma, niekas vienkartinių maišelių iš šilko nebegamina. Dabar jie gaminami iš popieriaus pluošto, kurį sudaro medienos, pluoštinio banano ir dar kelių augalų dalys. Maišeliai dažnai užsandarinami į juos įdedant ploną termoplastiko juostelę, kuri yra išlydoma. Anksčiau visi maišeliai savo forma priminė didelius arbatos (ar bulvių) maišus, stačiakampiai maišeliai atsirado tik 1944 metais.

Dabar jau galima rasti ir stačiakampių, ir apvalių, ir net piramidės formos maišelių. Kai kurie iš jų neprimena popieriaus – taip yra todėl, kad jie yra gaminami iš bioplastiko. Pati arbata maišeliuose taip pat retai būna aukščiausios kokybės – dažnai į juos supakuojama pačios smulkiausios lapelių liekanos. Dažnai pridedama papildomų skonių ir kitų augalų.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia