Yra žmonių, kurie dievina antikvarinius daiktus. Jie juos apžiūrinėja muziejuose, kolekcionuoja, jais puošia namus. Šis hobis buvo žinomas ir prieš kelis šimtus metų. O kada žmonės galėjo pradėti galvoti apie antikvarinius automobilius?
Šis klausimas atrodo šiek tiek keistas, bet ar galėtumėte į jį atsakyti? Pirmasis tikrai praktiškas lengvasis automobilis su vidaus degimo varikliu yra 1886-ųjų Benz Patent-Motorwagen. Bet kada jis tapo antikvariniu?
Daugelis automobilių išgyvena panašų gyvenimo ciklą. Automobilis yra pagaminamas ir parduodamas kaip naujas. Tuomet jis naudojamas tol, kol jo savininkas sugalvoja atsinaujinti. Su laiku tas automobilis tampa „senu“, o tada – „pasenusiu“. Tolesnis jo eksploatavimas dėl išaugusių kaštų tampa neekonomiškas ir jo vertė nukrenta iki absoliučiai žemiausios. Vėliau modelis tampa retas, nes daugelis tokių automobilių yra nurašomi ir perdirbami dėl minėto neekonomiškumo. Retumas ir nostalgija atnaujina susidomėjimą, kuris pradeda kelti automobilio vertę. Kai kurie automobiliai galiausiai įgyja antikvarinės mašinos statusą ir tampa labai vertingais.
Kodėl tai svarbu? Čia nėra jokių datų. Nėra konkretaus amžiaus, kurio sulaukęs automobilis yra laikomas antikvariniu. Nors kartais šis statusas apibrėžiamas įstatymais ir specialiais statusais (dažniausiai, 30-50 metų), istoriškai antikvariškumas priklauso nuo žmonių požiūrio. Senas, pasenęs ir vertingas? Turbūt antikvarinis.
Benz Patent-Motorwagen antikvariniu tapo labai greitai, nes visada buvo labai retas ir anksti paseno. 1893 metais pasirodė triratė Motorwagenversija, po metų – šiek tiek tobulesnis Velo. Po truputį rinkoje ėmė rodytis ir kitų gamintojų mašinos. Viskas vystėsi labai greitai, automobiliai sparčiai tobulėjo. Ir jau dvidešimtojo amžiaus pradžioje Patent-Motorwagen tapo kolekciniu, nes buvo pasenęs (nepraktiškas, lyginant su kitais automobiliais), vertingas (pirmasis automobilis su vidaus degimo varikliu) ir retas.
Vienos konkrečios datos, kada seniausi automobiliai pradėti laikyti antikvariniais, nėra. Bet yra kelios. 1903 metais įkurtas vokiečių technikos muziejus Deutsches Museum netrukus po darbo pradžios pradėjo rinkti ankstyvuosius automobilius, kurie tuo metu buvo mažiau nei dviejų dešimtmečių senumo. 1908 metais prasidėjo Ford Model T gamyba, kuri konvejerio įdarbinimo dėka netrukus virto masine – tai ankstyvuosius automobilius paskubino keliauti į antikvarinių vertybių kategoriją. 1930 metais Didžiojoje Britanijoje įkurtas pirmasis antikvarinių automobilių entuziastų klubas pasaulyje. Netrukus panašūs klubai atsirado ir kitose Europos šalyse, ir JAV. Juose, beje, sukiojosi ir minėti Ford Model T, kurie tuo metu dar nebuvo tokie seni.
Taigi, ankstyvieji automobiliai antikvariniais tapo gana anksti, sulaukę vos 20-25 metų amžiaus. Taip nutiko todėl, kad jie tiesiog paseno, buvo aplenkti itin sparčios automobilių pramonės pažangos sukeltų technologinių bangų. Iš tikrųjų, nieko keisto, kad 20 amžiaus pradžioje į vos 10-15 metų senumo automobilius buvo žiūrima kaip į senienas. Juk tie 19 amžiaus automobiliai nei vairaračių, nei padangų neturėjo, o 1903 metais jau buvo galima važinėti visai moderniu Ford Model A.
