Per kiek laiko praeina jūros liga? Ar ir piratai ja sirgdavo?

„Įgavo jūros kojas“ – taip anglakalbėse šalyse dažnai sakoma apie žmones, kurie priprato prie jūros bangavimo ir išsivadavo iš jūrligės gniaužtų. Jūrligę geriausiai gydo laikas. Bet kiek laiko? Negi ir burių amžiaus piratus kamavo ši problema?

Kalbant apie piratus – ar žinote, kodėl piratai savo laivus žymėdavo vėliavomis, taip tarsi išsiduodami, kad yra nusikaltėliai? Ir kodėl jie naudojo tokius keistus lenktus kardus?

Jūrligė – tai nestiprus susirgimas, pasireiškiantis pykinimu, galvos svaigimu ir, kartais, vėmimu. Tai sukelia situacijos, kai nesutampa tai, ką mato akys, ir tai, ką jaučia vestibiuliarinis (pusiausvyros) aparatas. Kai žmogų pykina skrendant lėktuvu ar važiuojant automobiliu, tai yra tas pats sutrikimas. Be to, šie simptomai gali užklupti ir žaidžiant virtualios realybės žaidimus. Tik šįkart kalbėsim apie tikrąją jūrligę – na, tą, kuri užpuola jūroje.

Jūra banguoja ir laivas po jūsų kojomis kilnojasi aukštyn-žemyn arba, dar blogiau linguoja į šonus. Jūsų kūnas negali perprasti, kas vyksta, nes akys nemato tokio stipraus judesio, kokį jaučia vidinė ausis. Dėl šios priežasties jūrinė liga nekamuoja, jei krantas yra šalia ir žmogus jį mato kaip tvirtą atsvaros tašką. Kai judesys yra ne tik jaučiamas, bet ir matomas, jūros ligos simptomai neturėtų kamuoti.

Aišku, piratai čia – tik dėmesį pritraukiantis pavyzdys. Jūrligė visais laikais kamavo praktiškai visus žmones. Įskaitant ir burių eros piratus, ir prekinių laivų įgulas, ir jūreivius kariniuose laivuose , ir pasaulio tyrinėtojus. Kai dabar žmonės skundžiasi jūrlige, jie dažnai kalba apie situacija, kai jie yra tik keleiviai. Tačiau kai esi įgulos narys ir turi daug darbo, neturi prabangos porą dienų tiesiog sirgti.

Egzistavo įvairių namudinių jūrligės gydymo būdų. Pavyzdžiui, įvairios eleboro (vėdryninių šeimos augalo) pagrindu sukurtos tinktūros ar vyno bei pelyno mišiniai. Alkoholiniai gėrimai laikyti vienu iš būdų užsimiršti ir nebejausti jūros bangavimo. Alkoholis apskritai buvo labai svarbus burių amžiuje, nes ne tik palaikė kranto besiilginčios įgulos nuotaiką, bet ir padėjo virškinti ne patį šviežiausią maistą. Karibų regiono piratai vandenį nuolat maišė su romu, nes geriamas vanduo kitaip greitai sugesdavo.

Piratai dažnai naudojo ir įvairius amuletus ir užkeikimus, kurie, aišku, nepadėjo. Tuo tarpu citrusiniai vaisiai galėjo padėti, bet jie jų retai turėdavo, todėl dažnai kentėjo nuo skorbuto (vitamino C deficito).

Padėjo ir darbas. Vienas blogiausių dalykų, kuriuos galima padaryti jaučiant jūrligės simptomus, yra gulėjimas kajutėje. Judėjimas lauke padeda kūnui greičiau prisitaikyti. Na, o kai ateidavo laikas miegoti, jūreiviai dažnai gulėsi į hamakus, kuri savo siūbavimu tarsi kompensuodavo jūros bangavimą.

Tačiau pagrindinis vaistas nuo jūrligės visada buvo laikas. Jaunas jūreivis jūros kojas įgyja per 48-72 valandas – vėliau jūrligė beveik niekada nekamuoja. Jei sausumoje praleidžia daugiau laiko, ir patyręs jūreivis grįžęs į laivą gali jaustis prastai. Be to, po ilgo laiko jūroje kartais ima pykinti grįžus į sausumą.