Dalgis iki šiol yra naudojamas labai dažnai, nors dažno sodybos savininko svirne jis kabo žoliapjovės šešėlyje. Darbas dalgiu iš tikrųjų reikalauja gerų įgūdžių. Reikia mokėti ir pjauti žolę, kas nėra taip paprasta, ir pasirūpinti plienine dalgio geležte. Ar žinote, kad dalgio ašmenys kartais plakami plaktuku?
Jums įdomūs tradiciniai įrankiai? Paskaitykite apie populiarėjantį japonų hori hori. Ar žinote, kodėl kirvių rankenos įprastai gaminamos iš karijos ar uosio? O kuo ypatingas staliaus kirvis?
Dalgis yra labai ilgą istoriją turintis žolės ir javų pjovimo įrankis. Tai yra ilga plieninė geležtė, pritvirtinta prie medinės rankenos. Dalgiai tikrai buvo naudojami prieš 7 tūkstančius metų, bet tikriausiai yra dar senesni. Dabar žmonių kartais dar naudojami dalgiai mažai kuo skiriasi nuo tų, kurie buvo naudojami viduramžiais.
Dalgiais anksčiau buvo šienaujami dideli laukai. Į eilę sustoję vyrai dalgiais nupjaudavo didžiulius plotus. Bet, žinoma, dalgiai visada naudoti ir aplinkos formavimui. Tiek dėl grožio, kad namai nebūtų apaugę aukšta žole, tiek dėl patogumo, kad būtų lengviau praeiti, tiek dėl saugumo, kad džiūstanti aukšta žolė netaptų kuru gaisrui. Intensyviai naudojamas dalgis vis prašo šeimininko dėmesio – kartais reikia keletą kartų ašmenis paglostyti galąstuvu, o kartais dalgį reikia paplakti plaktuku.
Tikėtina, kad net nesate matę dalgio plakimo. Kadaise, kai buvo šienaujama dalgiais, viename lauko gale buvo įrengiama plakimo stotelė. Į kelmą ar kaladę buvo įsmeigiamas nedidelis specialiai tam skirtas priekalas, o šalia dažniausiai būdavo padedamas indas vandens plaktukui pamirkyti (kad dalgis nuo plakimo neįkaistų). Dabar šis darbas dažniausiai vyksta dirbtuvėse, jei vyksta apskritai.
Dalgis plakamas taip, kaip tikriausiai ir įsivaizduojate. Žmogus deda dalgio geležtę ant priekalo ir kantriai, metodiškai kala ją plaktuku. Šaltą – tai nėra kalvio darbas. Tik kam mušti tą vargšą dalgį? Juk peilių geležčių niekada neplakame plaktuku.
Dalgio plakimas yra galandimo būdas. Tai yra, taip stengiamasi paversti dalgį aštresniu. Žolės pjovimo įrankiai dažnai gaminami iš ne paties kiečiausio plieno, kad nelūžinėtų. Naudojamas dalgis ne tik atšimpa, bet ir deformuojasi. Vietomis jo ašmenis įlenkia koks ne vietoje užaugęs medelis ar akmuo. Tuos defektus galima ištaisyti galąstuvu, bet norint atkurti tiesius ašmenis reikėtų pašalinti labai daug metalo. Taigi, geriau norimą ašmenų profilį suformuoti plaktuku, nes taip greičiau ir dalgis mažiau dyla.
Be to, plaktuku galima pasirinkti norimą dalgio ašmenų formą. Plonesni ašmenys geriau tinka trumpai, jaunai ir lanksčiai žolei pjauti. O storesni ašmenys ilgiau išlaiko aštrumą, todėl geriau tinka sunkesniems darbams. Galiausiai, plakamas plienas kietėja, todėl plaktuko paragavę ašmenys yra šiek tiek atsparesni ir ne taip greitai atšimpa.
_1955_(2).jpg){kind=link}
