Žvangučiais papuoštos rogės turi šį tą bendro su elektromobiliais

Žvangučiais pasipuošę arkliai švariu šviežiu sniegu tempia roges – ar įsivaizduojate geresnį žiemišką vaizdą? Žvangučiais žvangina ir Kalėdų Senelio elniai, ir kažkur sename Europos kaime ir dabar roges tempiantys arkliai. Tik kodėl? Ir kodėl jie naudojami būtent su rogėmis, o ne su vežimais ir karietomis?

Žvangutis – tai toks varpelis, kurį sudaro metalinė sfera su kokiu nors kietu laisvai judančiu daiktu viduje. Tai gali būti stiklinis ar metalinis rutuliukas ar net apvalaus strypo nuopjova, įkalinta skardinėje sferoje. Iš esmės, žvangutis yra labiau barškutis nei varpelis, tačiau metalinis jo skambesys mums labiau primena būtent mažus šventinius varpelius.

Žvangučiai turi keletą privalumų prieš tradicinius varpelius. Visų pirma, jie yra gerokai pigesni. Žvangutį galima padaryti iš nedidelio skardos lapo, tiesiog išpjaunant keturlapio dobilo formą, į vidurį įdedant šratą ir sulankstant apytikslią sferą. Nedidelė žvangučių kaina leido naudoti didesnius jų kiekius – arkliai jais būdavo puošiami labai gausiai. Antra, žvangučiai skamba judėdami bet kuria kryptimi, kai tradiciniai varpeliai skamba tik siūbuodami į šonus. Trečia, žvangučiai neskamba labai ilgai ir labai garsiai, todėl keliaujantiems rogėmis nesukelia galvos skausmo.

Iš tikrųjų, žvangučiai naudojami labai ilgai. Jie buvo sukurti pagal ankstyvuosiuose viduramžiuose (tikriausiai ir daug anksčiau) naudotus bronzinius varpelius, kuriais buvo puošiami arklių pakinktai. Jie buvo liejami iš bronzos ar žalvario, viduje įkalinant metalinį rutuliuką, todėl buvo labai brangūs. Žvangučiai galėjo būti gaminami kone iš bet kokios skardos, todėl buvo gerokai pigesni ir prieinamesni. Nors, žinoma, brangesni žvangučiai buvo gaminami iš geresnių medžiagų.

Žvangučiais buvo puošiami ir vežimus bei karietas tempiantys arkliai, bet daug rečiau, nes ratuotos arklinės transporto priemonės ir taip buvo pakankamai triukšmingos. Kur kas dažniau žvangučiai buvo naudojami su rogėmis. Tik kodėl?

Kodėl roges tempiantys arkliai buvo puošiami žvangučiais?

Ar žinote, kad lėtai judantys elektromobiliai privalo skleisti garsą, taip perspėdami pėsčiuosius ir dviratininkus? Įprastai elektromobiliai veikia labai tyliai, todėl išgirsti artėjančią tokią mašiną gali būti sunku. Net nereikia sakyti, kad tokios situacijos gali būti labai pavojingos, todėl gamintojai turi pasirūpinti, kad jų elektromobiliai būtų girdimi.

Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl roges tempiantys arkliai buvo puošiami žvangučiais. Minkštu sniegu slystančios rogės buvo labai sunkiai girdimos. Ypač, kai ausis dengė kepurės ir šalikai. Kai vasarą vežimo ratai trankėsi per grindinio akmenis ar žvyrkelio nelygumus, žiemą rogių šliūžės tyliai ir švelniai slydo balto pakloto paviršiumi. Taigi, žvangučiai buvo ir saugumo įranga, skirta perspėti kitus eismo dalyvius apie artėjančią santykinai greitą transporto priemonę.

Tačiau, žinoma, žvangučiai buvo ir puošmena. Turtingiesiems tai buvo savotiškas būdas atkreipti dėmesį, kad pro šalį keliauja kas nors svarbaus. Kitiems tai buvo savotiškas būdas pasipuošti keliaujant į miestą ar bažnyčią.

Galiausiai, tai yra tradicija. Kaip gruodį puošiame eglutes, taip anksčiau žmonės žiemą žvangučiais puošdavo arklius. Kartais tai būdavo vos keli žvangučiai ant arklio krūtinės, o kartais šiais šypseną keliančiais aksesuarais būdavo nusagstomi visi pakinktai.

Žvangučiai, beje, nėra tik arklių puošmena. Jie jau kelis šimtus metų naudojami ir kaip muzikos instrumentai ar šventinės namų dekoracijos.

Kaip žvangučiai tapo Kalėdų simboliu?

Žvangučiai dažniau buvo naudojami žiemą su rogėmis. Taigi, natūralu, kad įvairiuose kūriniuose jais būdavo nukabinėjami ir Kalėdų Senelio roges tempiantys elniai.

Pats žvangučių garsas žmonėms primena žiemos linksmybes. Juk ir populiariausia Kalėdinė daina Jingle Bells yra būtent apie žvangučius.