Ar pastebėjote, kaip žmones traukia seni automobiliai? Nesvarbu, ar jiems patinka automobilių kultūra, ar jie atpažįsta gamintoją, modelį, žino kažką apie jo istoriją – vos pastebėję seną automobilį žmonės tuoj pat jį apspinta ir nori visą apžiūrėti. Kartais jo apačioje jie gali pastebėti nedidelius melatalinius strypelius – juos žmonės patys montuodavo ant savo automobilių, todėl dabar jie sutinkami ant ant vienos senovinės mašinos. Bet ar galite atspėti, kam jie skirti?

Apie išnykusius automobilių elementus jau esame kalbėję ne kartą. Ar žinote, kodėl dabartiniai automobiliai nebeturi vientisų priekinių sėdynių? O kur pradingo padangos baltais bortais?

Beje, šie nedideli strypeliai yra susiję su minėtomis padangomis baltais šonais – jų paplitimo laikotarpis beveik sutampa. Dažniausiai šie įrenginiai buvo sutinkami penktajame-šeštajame dešimtmečiuose, tačiau jų populiarumas ir po to išliko gana ilgai. Įdomu ir tai, kad šie strypeliai buvo montuojami ant pačių įvairiausių automobilių visame pasaulyje. Juos naudojo ir prabangių automobilių vairuotojai JAV ir Žiguli savininkai Sovietų sąjungoje. Tai kas tai?

Šie strypeliai buvo vadinami ūsais ir buvo dažnai naudojami saugant kėbulą ir ratus nuo subraižymo. (nakhon100, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tai – mechaninis šaligatvių bortelių  jutiklis. Tai laikais, kai automobiliai dėvėjo gražias, bet sunkiai valomas baltas padangas ir poliruotus metalinius ratų gaubtus, vairuotojai labai stengėsi pasisaugoti šaligatvių bortelių. Kartais kėbulas buvo platesnis nei ratų bazė, todėl nuo grubių bortelių reikėjo saugoti ir automobilio bamperius bei sparnus. Kadangi elektroniniai jutikliai dar nebuvo išrasti, paplito štai tokie ūsai.

Štai kaip atrodė automobiliai, kurių vairuotojai prie šaligatvių automobilius statė itin atsargiai. Tai – 1957-ųjų Hudson Hornet. (nakhon100, Wikimedia(CC BY 2.0)

Vairuotojui tereikėjo kiek įmanoma arčiau privažiuoti prie šaligatvio, kol šie strypeliai pradėdavo trintis į bortelį. Kadangi jei buvo gaminami iš lankstaus metalo, jie taip lengvai nesulūždavo, tačiau skleidė gana aiškiai atpažįstamą garsą, kuris įspėdavo vairuotoją, kad automobilis jau yra pakankamai arti šaligatvio. Kartais tokie mechaniniai jutikliai būdavo montuojami abiejose pusėse tiek prie priekinių, tiek prie galinių ratų, o kartais tik prie priekinės automobilio ašies.

Dažnai šie strypeliai buvo montuojami tik prie priekinių ratų. (CZmarlin, Wikimedia)

Vairuotojai teigė, kad šie įtaisai – tarsi katės ūsai, todėl taip jie dažnai ir vadinti. Katės savo ūsus naudoja įvairioms kliūtims pajausti. Kaip ūsai padeda katei suprasti, ar tarpas yra pakankamai didelis jai pralįsti, taip ir tie nedideli strypeliai informuoja vairuotoja apie atstumą iki kliūčių. Galima tik įsivaizduoti, kad taip buvo apsaugota nemažai ratų ir padangų.

Šitaip bandyta išsaugoti ir Žigulių ratų gaubtus. (Liftarn, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Šiais laikais šią funkciją atlieka elektroninės sistemos, tačiau mechaniniai šaligatvių bortelių jutikliai nėra visiškai išnykę. Juos vis dar galima pamatyti ant kai kurių autobusų, namelių ant ratų ar kitos didesnių gabaritų technikos. Na, ir, aišku, ant istorinių automobilių, nors jie retai kada parkuojami labai arti prie šaligatvių.

Taip pat skaitykite:

Kur pradingo vientisos priekinės sėdynės?

Kodėl nebematome padangų baltais šonais?

Kodėl Opel automobilių salonuose galima rasti paslėptų ryklių?

Kodėl dalis pasaulio važinėja kairiąja, o dalis – dešiniąja kelio puse?

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia