Forditu ši medžiaga pavadinta ne šiaip sau – žmonės norėjo, kad šis žodis primintų įvairias uolienas ir mineralus. Tačiau forditas nėra uoliena. Tai – Detroito aukso amžiaus pramoninė atlieka, kuri dabar labai domina juvelyrus ir įvairių rankdarbių meistrus.

Nupoliruotas fordito pavyzdys. Jame matote daugybę spalvų sluoksnių – visa tai tėra automobilių dažai. (James St. John, Wikimedia(CC BY 2.0)

Forditas dar vadinamas Detroito agatu. Tai – sluoksniuotas automobilinių dažų gabalas, kuris dabar dažnai naudojamas papuošalams, raktų pakabukams ir panašiems daiktams gaminti. Natūraliai forditas dabar beveik niekur nebesusidaro, tačiau yra žmonių, kurie jį gamina patys.

Su šio straipsnio tema tai tiesiogiai nesusiję, bet jei nežinote, agatas – tai iš įvairių kvarco formų sudaryta uoliena. Tai nėra tikras mineralas – labiau jau per tūkstantmečius sulipusių mineralų gausa. Agatai dažnai būna sluoksniuoti (mineralai gulė vienas ant kito), bet gali pasižymėti ir pakankamai chaotiškų raštu. Agatai dažnai yra margi, kaip forditas, kuris net nėra uoliena.

Tikro agato pavyzdys – dabar matote, kodėl forditas dažnai vadinamas Detroito agatu. (James St. John, Wikimedia(CC BY 2.0)

Kaip automobilių gamyklos augino forditą?

Dabar automobilius gamyklose dažo robotai. Kėbulas kruopščiai nuvalomas nuo bet kokių nešvarumų, įskaitant riebalus. Tuomet jis dengiamas gruntu, ant kurio purškiamas dažų sluoksnis. Galiausiai, kėbulas yra lakuojamas. Didžiąją šio proceso dalį atlieka robotai – kėbulas tiesiog keliauja per dažymo cechą po truputį keisdamas spalvą. 

Automobilius dažantys robotai dirba labai tiksliai. Kelios dažus purškiančios galvutės vienu metu tvarkingai juda aplink automobilį, išlaikydamos idealų dažų purškimo greitį ir tolygų atstumą iki paviršiaus. Rezultatas – puiki dažų danga, kokią būtų sunku sukurti rankoje laikomu dažų purkštuvu. Džiūvimo procesas dažniausiai greitinamas karščio kamerose. Ir taip – automobilio dažymo procesas čia pateikiamas labai supaprastintai, galbūt netgi praleidžiant kai kuriuos žingsnius, bet esmė yra tokia.

Rankomis gamykloje dažomi automobiliai. (Wikimedia)

Tačiau anksčiau, kai pramoniniai robotai dar nebuvo taip paplitę, automobiliai gamyklose buvo dažomi rankomis. Specialistai kaip galėdami greičiau purškė kėbulus dažais, stengdamiesi išvengti klaidų ir padengti visus paviršius. Savaime aišku, naudoti kitokie produktai. Automobilių amžiaus pradžioje nauji kėbulai gruntu nebuvo dengiami, o ir lakas plačiau pradėtas naudoti tik devintajame dešimtmetyje. Storas dažų sluoksnis, beje, daug kam patiko labiau, nes jį buvo galima agresyviau poliruoti – kartais limuzinų vairuotojai prižiūrėdami automobilius dažus visai nupoliruodavo šalin.

Svarbiausia tai, kad žmogus dažus purškia ne taip tiksliai kaip robotas, todėl nemažai dažų tekdavo ir vežimėliams, ant kurių kėbulai gamykloje važiuodavo iš vienos vietos į kitą. Ant tokio vežimėlio kėbulas važiuodavo ir į džiovinimo kamerą. Netrukus kėbulas būdavo nukeliamas nuo vežimėlio, kad automobilis galėtų būti pilnai surinktas. Po šių skyrybų vežimėlis iš karto gaudavo naują kėbulą dažymui.

Keli supjaustyti fordito pavyzdžiai. (Deidre Woollard, Wikimedia(CC BY 2.0)

Taigi, ant tų vežimėlių irgi nuguldavo ne vienas dažų sluoksnis. Geriausia tai, kad tie dažai būdavo skirtingų spalvų. Taigi, po kelių mėnesių nulupus susikaupusių dažų sankaupas atsiverdavo įvairiaspalvis sluoksniuotas agatas forditas. Dažnai forditas būdavo tiesiog išmetamas – juk jo būdavo tiek daug! Tačiau ir gamyklų darbuotojai namo parsinešdavo pilnas kišenes.

Kam naudojamas forditas?

Forditas yra sluoksniuotas automobilinių dažų gabalas – jis tiesiog nėra labai kietas ir tvirtas. Dažų sluoksniai pakankamai lengvai atsiskiria. Tačiau forditas vis tiek yra naudojamas. Jį lengva apdirbti pakankamai paprastais įrankiais.

Įprastai iš fordito dabar gaminami papuošalai. (Rhonda, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Forditas dažnai naudojamas įvairiems papuošalams ir smulkmenoms gaminti. Medžio meistrai forditu kartais inkrusuoja įvairias dėžutes ar baldus. Įprastai fordito gabalai yra pakankamai maži ir didelių darbų ir jo nesukursi.

Beje, pasikeitus gamybos praktikoms, forditas bent jau daugelyje gamyklų nebeauga. Tačiau yra žmonių, kurie forditą gamina patys. Toks dirbtinis forditas gali būti tvirtesnis, nes žmogus prieš purkšdamas naują sluoksnį gali pašiaušti ankstesnį.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia