Dažniausiai keturis variklius turi tik didieji lėktuvai. Airbus A380 yra dviaukštis monstras su keturiais varikliais, tiek pat variklių turi ir senas geras Boeing 747. Tuo tarpu mažesni lėktuvai, tokie kaip labai populiarūs Boeing 737 ir Airbus A320, turi tik po porą variklių. Lygiai tiek variklių turi ir dar mažesni regioniniai keleiviniai lėktuvai, gaminami Bombardier ir Embraer. Tačiau vienas dabar jau pakankamai retas lėktuvas yra pakankamai mažas, tačiau turi 4 variklius. Dar daugiau – jis yra aukštasparnis tarsi koks karinis transportinis lėktuvas, o ši neįprasta konfigūracija jam dar suteikia ir netikėtų privalumų

British Aerospace 146 (BAe 146, vėliau pervadintas į Avro RJ) – Jungtinėje Karalystėje sukurtas trumpų regioninių reisų lėktuvas, pirmam skrydžiui kilęs dar 1981 metais. Iš tikrųjų, jis nėra toks jau senas, buvo gaminamas iki 2001 metų, tačiau dabar šis orlaivis jau yra beveik išstumtas tobulesnių lėktuvų. Visgi, bent kelios oro linijos, tarp jų ir švedų BRA, tebenaudoja „BAe 146“. Taigi, jei jums pasiseks, šį lėktuvą dar galite pamatyti įvairiuose oro uostuose.

Naujojo lėktuvo kūrimas prasidėjo dar 1973 metais, kai britų Hawker Siddeley nusprendė sukurti nedidelį regioninį lėktuvą, kuris užpildytų nišą tarp turbopropelerinio Hawker Siddeley HS.748 ir BAC One-Eleven. Naujasis lėktuvas turėjo būti gerokai mažesnis už Boeing 737, bet vis tiek būtų turėjęs keturis variklius. Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad joks variklių gamintojas tuo metu savo gamoje neturėjo pakankamos galios ir dydžio variklių tokiam nedideliam lėktuvui. Daugelis reaktyvinių variklių buvo arba per dideli arba nepakankamai galingi. Deja, 1973 metais pasaulį ištiko ekonominė krizė. Nors lėktuvas buvo kuriamas, kad pasižymėtų mažomis degalų sąnaudomis, projektui ėmė stigti pinigų. Vėliau projektas buvo atnaujintas 1978 metais, o jau 1981 metais BAe 146 pakilo į orą pirmam skrydžiui.

Briuselio oro linijų Avro RJ85, dar žinomas BAe 146 vardu. Keturi varikliai mažiems regioniniams orlaiviams dabar iš esmės yra nereikalingi. (Michael F. Mehnert, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

BAe 146 yra labai įdomus lėktuvas – aukštasparnis, su keturiais po sparnais sumontuotais reaktyviniais varikliais. Tai – labai reta konfigūracija, nematyta tokiuose mažuose orlaiviuose. Įdomu ir tai, kad fiuzeliažas yra gana platus – vienoje eilėje gali sėdėti 6 žmonės, panašiai kaip minėtuose Boeing 737 ar Airbus A320. Skirtingose versijose maksimalus keleivių skaičius svyruoja nuo 70 iki 128.

Keturi varikliai regioniniam lėktuvui dabar gal jau nebeatrodo kaip gera idėja, bet  BAe 146 jie puikiai tiko ir netgi suteikė komercinį pranašumą. Šis lėktuvas galėjo kilti ir leistis ant palyginti trumpų takų, o sumontavus sustiprintą važiuoklę BAe 146 tūpė ir ant žvyro – tai buvo aktualu kariuomenei ir ugniagesiams, kurie šiuos orlaivius tebenaudoja iki šiol. Ant žvyro šis lėktuvas gali nusileisti ir todėl, kad turi aukštai sumontuotus variklius – jie leidžiantis pritraukia mažiau žvyro ir dulkių.

Aukštasparnio lėktuvo konfigūracija keleiviams suteikia geresnį matomumą. (Wikimedia)

Bene didžiausias netikėtumas yra tas, kad šis lėktuvas kėlė neįtikėtinai mažai triukšmo. Aerodinaminės savybės, pasirinkti varikliai ir jų sumontavimo vieta nulėmė, kad BAe 146 savo laiku buvo tyliausias reaktyvinis lėktuvas. Tai, kartu su galimybe leistis ant trumpo tako, reiškė, kad BAe 146 galėjo lankytis ir tuose oro uostuose, kurie buvo įsikūrę miestų teritorijose.

BAe 146 yra gerokai mažesnis už šiuolaikinius dvimotorius regioninius orlaivius. (Kambui, Wikimedia (CC BY 2.0)

Programos vadovas Bobas Griggas teigė, kad pagrindinė užduotis visada buvo sudaryti kiek įmanoma mažesnes sąnaudas oro linijoms. Todėl BAe 146 buvo itin lengvai ir pigiai prižiūrimas. Inžinieriai stengėsi naudoti kuo daugiau plačiai prieinamų dalių ir atsisakyti nereikalingų komponentų. Kompozitinės medžiagos taip pat buvo naudojamos negausiai – metalas yra tvirtesnis ir  gali būti pigesnis. Net ir BAe 146 sparnai buvo paprastesni, turintys mažiau judančių dalių.  Beje, įdomu tai, kad BAe 146 buvo antrasis lėktuvas po garsiojo viršgarsinio Concorde turintis anglies pluošto stabdžius.

Karinė versija BAe 146-STA – aukštai sukonstruoti sparnai leidžia šiam orlaiviui leistis ir ant žvyrinio tako. (Master Sergeant Dave Casey, Wikimedia)

Na, o čia keli techniniai faktai (BAe 146-300 versija):

Maksimalus greitis – 789 km/h
Maksimalus skrydžio aukštis – 11 km
Maksimalus skrydžio nuotolis – 3340 km
Kilimo/tūpimo tako ilgis – 1,54/1,27 km
Keleivių skaičius – 97–112
Maksimalus svoris kylant – 44 225 kg

BAe 146 leidžiasi pasinaudodamas aerodinaminiais stabdžiais. (Adrian Pingstone, Wikimedia)

BAe 146 skraidymo istorija artėja prie pabaigos ir greitai danguje liks tik didieji lėktuvai su keturiais reaktyviniais varikliais. Todėl, jei tik pasitaikys tokia galimybė, gerai apžiūrėkite šį seną lėktuvą – tokių neįprastų keleivinių reaktyvinių lėktuvų dabar yra mažai.

Taip pat skaitykite:

Neįprastų proporcijų australų žemdirbių lėktuvas Transavia PL-12 Airtruk;

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus;

Kodėl šis Boeing po vienu sparnu turi du, o po kitu – tris variklius?

Lėktuvas su sutinusia nosimi buvo sukurtas automobiliams gabenti;

Kaip gaisrus gesinantys lėktuvai prisipildo rezervuarus?

Ekskursija ultralengvųjų lėktuvų gamykloje Slovakijoje.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia