Kodėl daug klasikinių amerikietiškų automobilių yra papuošti medienos imitacija?

Žiūrėdami kokį nors klasikinį Holivudo filmą, pastebėsite, kad nemažai amerikietiškų šeimyninių automobilių yra papuošti medienos imitacija. Ir ji net nėra labai tikroviška – ta vinilinė danga nieko neįtikintų. Tai kodėl toks dizainas 7-9 dešimtmečiuose buvo labai populiarus?

Aišku, atsakymas yra paprastas – tokia buvo to laikmečio mada. Dėl tos pačios priežasties ir padangos baltais šonais, ir kapotų figūrėlės savo laiku buvo populiarūs automobilių dizaino elementai. Tačiau visi stiliaus bruožai turi savo istoriją ir logiką. Kam ta medienos imitacija ant pakankamai kasdieniškų automobilių?

Iš tikrųjų, kai 1955 metais Ford ir Mercury parodė medienos imitacija papuoštus kėbulus, šis klausimas niekam nekilo – juk medis yra graži medžiaga, puikiai tinkanti automobiliams! Tik tai buvo ne medis, o vinilinė plėvelė, tvirtai priklijuota ant paprasto plieninio automobilio kėbulo. Bet tai buvo priminimas to, kas visai neseniai buvo tikra.

20 amžiaus pradžios automobilių kėbulų kūrėjai iš esmės buvo persikvalifikavę karietų ir vežimų meistrai. Taip, modernios gamybos technologijos ir štampuoti kėbulai galiausiai nugalėjo, ypač Ford paskatinto automobilių pramonės proveržio dėka, bet medinukai niekur nedingo. Prabangaus, pagal užsakymą sukurto automobilio ieškoję ketvirtojo dešimtmečio amerikiečiai kreipdavosi į specializuotus kėbulų gamintojus, kurie ant, pavyzdžiui, Chevrolet bazės pagamindavo unikalią mašiną.

Bet mediniai kėbulai buvo ne tik prabangos ženklas. Daug medinių automobilių buvo asketiškai paprasti, sukurti mažose dirbtuvėse. Nors kartais medinė konstrukcija buvo slepiama dažais, nuo ketvirtojo dešimtmečio pradžios buvo pasukta priešinga kryptimi – mediena tapo amerikietiško automobilio dizaino mada.

Nesupraskite klaidingai – ne visi mediniai automobiliai buvo sukurti specializuotose mažose dirbtuvėse. Didieji automobilių gamintojai, tokie kaip Plymouth, Ford, Buick, General Motors ir Chrysler, irgi gamino medinius kėbulus. Jiems tai buvo galimybė įsiteikti prabangos mėgėjams – kam nepatinka raudonmedžio durelės? Buvo lengva pastebėti, kurio automobilio medinis kėbulas buvo sukurtas taupant, o kurio – siekiant prabangos. Tai demonstravo ir medienos pasirinkimas, ir meistrų darbo kokybė.

Tačiau meistrų darbas yra brangus, o toks kėbulų gamybos būdas – lėtas. Be to, mediena turi savų trūkumų – keičiantis drėgmei ji tai plečiasi, tai traukiasi, todėl durelės su laiku gali išsiklaipyti ir teisingai nebeužsidaryti. Be to, mediena visada yra storesnė nei tą pačią funkciją atliekantis plienas, todėl medinėse durelėse dažnai neužteko vietos net nuleidžiamiems stiklams. Galiausiai, niekas nenori kas kelerius metus perlakuoti savo automobilio, o suskilinėjęs lakas ant kėbulo medienos atrodė tragiškai prastai. Taigi, 1953 metais pagaminti Buick Super Estate Wagon ir Roadmaster Estate Wagon buvo paskutiniai tikri amerikietiški serijinės gamybos medinukai.

Automobilių gamintojai reklaminėse kampanijose tuomet pabrėždavo plieninio kėbulo privalumus. Juk plienas tvirtesnis, todėl plieninis automobilis – saugesnis. Be to, jis nereikalauja priežiūros. Galiausiai, mediena juk yra tokia senamadiška medžiaga, automobilius pasiekusi iš arklinių vežimų laikų.

Bet ir žmonės būna senamadiški. Pirkdami automobilius jie vis klausdavo, ar galima įsigyti dalinai medinį kėbulą. Atsakymas visada buvo neigiamas – staliai automobilių gamyklose jau nebedirbo, o kėbulai buvo štampuojami. Bet kur yra paklausa, bus ir pasiūla – 1955 metais Ford sugražino medinukus į rinką. Tik šįkart kitokius – Ford ir Mercury automobilius papuošė plastikinė medienos imitacija.

Beje, amerikiečiai nebuvo vieninteliai mylintys medinius kėbulis – jie buvo gaminami visame pasaulyje. Morris Minor Traveller, kurį BMC gamino 1953-1971 metais, buvo paskutinis masinės gamybos automobilis su medine kėbulo konstrukcija. Šis automobilis neprimena amerikietiškų medinukų, nes mediniame rėme yra ne tikros medienos skydai, o aliumininės detalės. Vėlesni BMC modeliai puošėsi medienos imitacija. Britų Morgan medieną kėbulams naudoja iki šiol, bet tai – nišiniai, ne masinės gamybos automobiliai.

Netrukus prie Ford prisijungė ir kiti amerikiečių automobilių gamintojai ir vėl pasirodė medienos grožį giriančios reklamos. Vinilinė medienos imitacija puošė pačius įvairiausius automobilius – nuo sportinių mašinų iki pikapų. Bet tokia apdaila buvo ypač populiari tarp didelių universalų ir visureigių pirkėjų. Tik kodėl?

Na, iš pradžių žmonės norėjo tokių amerikietiškų automobilių, kuriuos prisiminė iš ankstesnių laikų. Tai buvo tarsi nostalgiškas bandymas parsitempti tikruosius medinukus į dabartį. Be to, nors plastikas nėra mediena, bent jau iš pradžių tai suteikė šiokį-tokį prabangos potepį šiaip jau labai kasdieniškiems automobiliams. Vienspalviai didelių automobilių šonai gali atrodyti labai nuobodžiai – juos tos netikri medienos raštai gali pagyvinti.

Galiausiai, daugybei pirkėjų tokia medienos imitacija iš tikrųjų atrodė gražiai. Taip, tai – žvilgsnis į praeitį, retro-modernizmas. Bet ir netikra mediena gražiai atrodo gamtos fone, ypač rudenį ar šalia kokios rąstinės trobelės miško viduryje. Daugybei automobilių pirkėjų tai neatrodė kaip kičas – ilgas šeimyninis universalas su medienos imitacija buvo labai amerikietiška mašina.

Tie viniliniai lipdukai galėjo būti atnaujinami. Automobilių kėbulų remonto dirbtuvės juos keisdavo pakankamai nebrangiai, todėl jie veikė ir kaip savotiška apsauga nuo įbrėžimų. Kitaip tariant, priežasčių buvo daug ir amerikiečiai taip mėgo medienos imitaciją, kad ją ėmė siūlyti ir Japonijos automobilių gamintojai.

Nors įžangoje paminėta, kad netikros medienos apdaila pagražinti automobiliai buvo labai populiarūs 7-9 dešimtmečiuose, šis stiliaus elementas sugebėjo įžengti ir į 21 amžių. Pavyzdžiui, Chrysler PT Cruiser pirkėjai galėjo užsisakyti medienos imitacijos apdailą. Nedaug kas tai pasirinko, bet kai kuriems pirkėjams mediena visai derėjo prie retro stiliaus automobilio.