Dygliuotos padangos ant ledu padengto kelio veikia žymiai geriau nei nedygliuotos. Jos tarsi nagais įsikimba į ledinį paviršių, kuris automobiliui nesiūlo jokios gyvybiškai svarbios trinties, ir užtikrina trumpesnį stabdymo kelią ir geresnį stabilumą posūkiuose. Tačiau yra šalių, kuriose žiemos būna šaltos, bet dygliuotos padangos vis tiek yra uždraustos.

Lietuvoje dygliuotas padangas galima naudoti nuo lapkričio pirmos iki balandžio 9 dienos. Automobilį reikia pažymėti dyglio lipduku, bet kitų specialių apribojimų nėra. Tačiau vos kirtę pietinę Lietuvos sieną sužinotume visiškai kitą tvarką – Lenkijoje dygliuotos padangos yra uždraustos.

Dygliuotos padangos geriau veikia ant kieto ledo. (Santeri Viinamäki, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Dygliuotos padangos nėra leidžiamos ir Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose ir keliose kitose šalyse, kur ledinių žiemų tikrai pasitaiko. Ir JAV yra regionų, kur kelius padengęs ledas gali nebijoti padangų dyglių kirčių. Pavyzdžiui, Minesotoje ir Viskonsine žiemos būna baltos ir šaltos, bet dygliuotas padangas ten nešioja tik specialusis transportas (pavyzdžiui, pašto furgonai) ir, aišku, tų valstijų svečiai.

Net šalyse, kuriose dygliuotas padangas naudoti galima, jų naudojimas yra ribojamas. Pavyzdžiui, kartais taip apautais automobiliais negalima įvažiuoti į tam tikras gatves (pavyzdžiui, išklotas trinkelėmis). Su nedygliuotomis žieminėmis padangomis galima keliauti nors ir ištisus metus. Tiesą sakant, dažnai žieminių padangų gyvenimo pabaiga būtent taip ir atrodo – po paskutinio savo žiemos sezono jos yra nekeičiamos ir paskutinius savo naudingo protektoriaus milimetrus nuzulina per vasarą. Ant šilto asfalto minkšta žieminių padangų guma dyla gerokai greičiau, bet kai padangos ir taip artėja prie savo naudingo gyvenimo pabaigos, tai nebėra svarbu. Bet jei norėtumėte taip pribaigti savo dygliuotas padangas, dyglius tektų pašalinti.

Perspėjimas Švedijoje, nurodantis, kad automobiliai su dygliuotomis padangomis kai kuriose gatvėse nėra laukiami. (Wikimedia)

Paaiškinimas paprastas – dygliuotos padangos gadina asfalto ir betono dangas. Jų daroma žala yra matoma plikomis akimis ir būtent dėl to daugybė valstybių jas uždraudė. Padangos dyglį įprastai sudaro dvi medžiagos – labai kieta šerdis dažnai yra pagaminta iš volframo karbido, o ją supa minkštesnis metalas. Volframo karbido dygliai ne šiaip braižo asfaltą, o jį kapoja mažais, bet labai greitais ir dažnais kirčiais. Tarsi koks labai mažas smūginis grąžtas. Galite įsivaizduoti, kad dygliai – tai tarsi maži kaltai, kurių kietumui asfaltas negali prilygti.

Aišku, padangos dyglys yra visai mažas. Tačiau vienoje padangoje dyglių yra labai daug ir automobiliui riedant jie dideliu greičiu daužo asfaltą. Su laiku milijonai tokių smūgių išjudina ir pakankamai dideles asfalto dangos daleles, kurios tuomet pradeda judėti ir dilti su kiekvienu pravažiuojančiu automobiliu. Prasidėjęs procesas tęsiasi ir tada, kai keliu važiuoja automobilis su nedygliuotomis padangomis – išklibintas dangos daleles toliau judina ir trina visos transporto priemonės. Be to, atsivėrusias duobeles užpildo vanduo, kuris tuomet suledėja ir dar labiau plėšo asfaltą, gilindamas jo žaizdas.

Dygliuota dviračio padanga. (Prillen, Wikimedia)

Vienas-kitas automobilis su dygliuotomis padangomis didelės žalos kelio dangai nepadaro, ypač jei asfaltas yra kokybiškas, tačiau šimtai ar tūkstančiai automobilių sukelia žymią asfalto eroziją. Juk visi tie dyglių kirčiai koncentruojami į dvi vėžias, kurios dėvisi labai sparčiai – viršutinis dangos sluoksnis, vaizdžiai tariant, yra sušaudomas, o tada sudyla į dulkes. Ir taip, kadangi asfaltą sudaro nemažos dalelės, dygliuotų padangų sukeltos erozijos gylis yra daug didesnis nei vidutinis dyglio ilgis.

Dygliuotų padangų sukeliamą eroziją galima pamatyti jau po kelių žiemų, ypač jei asfaltas ilgesnį laiką būna nepasidengęs ledu. Kietų dyglių kirčiai suformuoja į išgraužas panašias duobeles, kurios jungiasi į ilgus mikro-kanjonus. Kai tik dyglių sukelta asfalto erozija pažengia toliau ir tos duobės tiek šiek išsiplečia, jų kraštus ima trupinti ir paprastos visos padangos.

Negana to, dygliuotų padangų priešininkai turi ir kitų argumentų. Tas mechaninis asfalto žalojimas kelia dulkes, kurios potencialiai gali būti žalingos žmogaus sveikatai. Be to, dygliuotos padangos kelia daugiau triukšmo.

Dyglį sudaro kietesnė šerdis, apsupta minkštesniu metalu. (Santeri Viinamäki, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Taigi, šalys, kuriose keliai ledu pasidengia retai ir kurios turi gerą infrastruktūrą su tuo tvarkytis, draudžia dygliuotų padangų naudojimą, taip tausodamos savo asfaltą. Nes dygliuotos padangos prieš nedygliuotas žiemines padangas yra pranašesnės tik ant kieto ledo, o visais kitais atvejais spartina kelio dangos susidėvėjimą.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia