Kodėl kai kurie automobiliai anksčiau turėdavo toli ant sparnų sumontuotus veidrodėlius?

Jei pasižvalgytumėte į senų automobilių skelbimus, pastebėtumėte, kad kai kurie jų turi ant sparnų sumontuotus veidrodėlius. Dabar praktiškai visų naujų automobilių šoniniai veidrodėliai yra pritvirtinti prie durelių ir mes esame pripratę prie tokio dizaino sprendimo. Veidrodėlius patogu reguliuoti ir, reikalui esant, nuvalyti. Tai kodėl kadaise kai kurie gamintojai šoninius veidrodėlius montavo ant sparnų šalia kapoto? Kodėl dabar niekas tokio sprendimo nebesirenka?

Iš tikrųjų, toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Veidrodėlius ant sparnų turi daug klasikinių Datsun automobilių, legendinis Toyota 2000GT, Mercedes-Benz 300 SL, keletas britiškų sportinių automobilių. Dabar tikriausiai sunkiai rastume naują automobilį su priešais priekinį stiklą sumontuotais veidrodėliais.

Iš tiesų, priežasčių būta įvairių. Pavyzdžiui, Mercedes-Benz 300 SL veidrodėlis buvo perkeltas ant sparno todėl, kad šio automobilio durelės atsidarė į viršų. Jų svorį reikėjo išlaikyti kiek įmanoma mažesnį, o ir veidrodėliai patys būtų nusireguliavę, jei būtų kilnojami kaskart vairuotojui atidarant dureles. Tuo tarpu Japonijoje net įstatymas iki 1983 metų nurodė, kad veidrodėliai turi būti matomi per priekinį stiklą. Ir gamintojai šio įstatymo klausė, o vairuotojai klausimų nekėlė – tiesiog prisitaikė ir netgi manė, kad vakarietiški automobiliai su veidrodėliais ant durelių yra nepatogūs.

Ant sparnų montuojami veidrodėliai turi savų privalumų. Visų pirma, automobilis tampa siauresnis. Ant sparnų sumontuoti veidrodėliai turi būti gerai matomi per priekinį stiklą, todėl jie taip toli neišlenda už automobilio ribų. Skirtumas, žinoma, nedidelis, bet kartais ir tai padeda. Antra, veidrodėlius sumontavus ant sparnų sumažėja akloji zona – šie veidrodėliai gali parodyti labai platų vaizdą ir praktiškai visą automobilio šoną. Galiausiai, automobilio priekyje sumontuoti veidrodėliai yra geriau matomi. Jie visada išlieka vairuotojo matymo lauke, nereikia stipriai pasukti galvos, kad į juos pasižiūrėtumėte. Į veidrodėlius vairuotojas taip pat žiūri per valytuvais valomą stiklą – šis privalumas ir buvo to Japonijos įstatymo priežastis. Tačiau, akivaizdu, ant sparnų montuojami veidrodėliai turi ir galybę trūkumų.

Visų pirma, ten sumontuotus veidrodėlius sunkiau sureguliuoti. Anksčiau veidrodėliai būdavo reguliuojami tiesiog juos sukiojant ranka, vėliau atsirado ir įvairios rankenėlės. Kai veidrodėliai sumontuoti ant sparnų, reikalingi ilgi trosai ir pakankamai sudėtingi mechanizmai arba vairuotojas turi paprašyti kito žmogaus pagalbos, jei veidrodėliai yra reguliuojami rankomis. Dėl atstumo iki šių veidrodėlių, sunkiau įvertinti situaciją važiuojant atbulomis. Ant sparnų sumontuoti veidrodėliai taip pat yra pavojingesni pėstiesiems avarijų metu.

Taigi, po to kai 1983 metais įstatymas įpareigojantis Japonijos automobilių gamintojus veidrodėlius montuoti priešais priekinį stiklą buvo atšauktas, dauguma naujų automobilių turi veidrodėlius ant durelių. Tačiau ir tai nėra šios paprastos technologijos pabaiga. Ateityje šoniniai veidrodėliai tikriausiai visiškai išnyks. Jie kenkia automobilio aerodinamikai ir kelia triukšmą, kai aplink juos švilpia vėjas. Dabar tai nėra didelė problema, tačiau tas garsas bus itin pastebimas, kai automobiliai neturės vidaus degimo variklių. Be veidrodėlių pasirodė Tesla Semi prototipas (nors vėliau juos gavo), be veidrodėlių bus ir Audi e-Tron visureigis.

Taip pat skaitykite:

Atsarginis ratas nebūtinai turi būti po bagažu – kiti atsarginio rato vietos sprendimai;

Pirmasis automobilis su kėbule sumontuotais ratais;

Kaip veikia degalus taupančios padangos?

Kodėl skirtingi automobiliai degalų bako užpildymo angas turi skirtingose pusėse?

Kodėl spidometrai sugraduoti iki didesnio greičio nei pasiekia patys automobiliai?

Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?