Kodėl keleiviniai lėktuvai neskraido virš Antarktidos? Juk taip galėtų sutrumpinti kelią

Tikriausiai jums yra tekę girdėti, kad reguliarūs skrydžiai virš Antarktidos nėra vykdomi. Konspiracijos teorijų mėgėjai, tikintys, kad Žemė yra plokščia, mano, kad taip yra ne be reikalo – Antarktidos tiesiog nėra. O kaip yra iš tikrųjų? Kodėl lėktuvai vengia skristi virš baltojo žemyno?

Žemės plokštumu įsitikinę žmonės mano, kad Antarktidos nėra apskritai. Žemė – tai diskas, kurį supa didžiulė ledo siena, kuri žemėlapiuose melagingai žymima, kad žemynas Žemės gaublio pietuose. Tai, aišku, yra nesąmonė, tačiau šia teorija tikintys žmonės dažnai pasitelkia faktą, kad virš Antarktidos neskraido lėktuvai, kaip įrodymą. Visgi, iš tikrųjų tai nieko neįrodo, nes iš tiesų skrydžių netoli Antarktidos ar net virš jos pakraščio yra.

Viena iš priežasčių, kodėl lėktuvai taip retai skrenda virš piečiausio mūsų planetos žemyno yra ta, kad nelabai yra kur skristi. Virš Antarktidos reikėtų skristi lėktuvams, lekiantiems iš Perto Australijoje į kokį nors Pietų Amerikos miestą ar iš Naujosios Zelandijos į Pietų Afrikos Respubliką. Tačiau tokių skrydžių nėra. Kita vertus, Qantas oro linijos skraido tarp Sidnėjaus ir Johanesburgo Pietų Afrikos Respublikoje ir tarp Sidnėjaus ir Santiago Čilėje. Antarktidą galima matyti abiejų skrydžių metu, kurie vykdomi Boeing 747 lėktuvais, o skrendant iš Australijos į Čilę maršrutas kartais driekiasi virš žemyno pakraščio.

Kita priežastis yra griežti skrydžių saugumo reikalavimai. Nėra sunku suorganizuoti ilgą maršrutą, tačiau egzistuojančios ETOPS taisyklės numato atstumus, kiek lėktuvai gali nutolti nuo oro uostų, kuriuose gali nusileisti, jei nutiktų kas nors nenumatyta. Dviejų variklių lėktuvams ETOPS taisyklės yra itin griežtos. Ilgą laiką jokie dviejų variklių lėktuvai net negalėjo pagalvoti apie skridimą palei pietinį planetos kraštą – ši privilegija buvo praktiškai rezervuota Boeing 747 ir Airbus A340 lėktuvams. Dabar Airbus A330 jau gali skristi 240 minučių atstumu nuo atsarginių oro uostų, o kai kurios Boeing 777 ir 787 modifikacijos – net 330 minučių atstumu.

Visgi, nereikėtų tikėtis, kad greitu metu lėktuvai iš tikrųjų pradės skraidyti virš Antarktidos. Taip yra todėl, kad tikimybė saugiai nusileisti avarijos atveju ir išgyventi keleiviams yra neįtikėtinai menka. Sąlygos Antarktidoje yra labai atšiaurios, o pagalbos reikėtų laukti labai ilgą laiką.

Aviakatastrofų žemyne visgi yra buvę labai didelių. 1979 metais į Erebuso ugnikalnio šlaitą rėžėsi Air New Zealand lėktuvas, kuris virš Antarktidos vykdė turistinį skrydį – keleiviai tiesiog grožėjosi vaizdais ir turėjo sugrįžti į Oklandą. McDonnell Douglas DC-10-30 rėžėsi į Erebuso šlaitą, iš karto žuvo 257 žmonės. Tai iki šiol yra didžiausia taiko meto Naujosios Zelandijos katastrofa.

Visgi, virš Antarktidos ir į ją lėktuvai skraido ne taip jau retai. Žemyne yra mokslinės bazės, vykdomi žvalgomieji skrydžiai, gabenamos atsargos ir naujos ekspedicijos. McMurdo tyrimų stotis Antarktidoje sulaukia reguliarių (beveik) skrydžių iš Australijos ir kitų valstybių. Tačiau tai yra kiek kita istorija nei skrydžiai virš Antarktidos į kitus žemynus.

Taigi, artimiausiu metu reguliarūs keleiviniai skrydžiai virš Antarktidos nevyks, tačiau ne dėl Žemės plokštumo ar kitų mistinių priežasčių. Tiesiog oro linijų šie maršrutai kol kas nevilioja, saugumo taisyklės ragina rinktis šiauriau išdėstytus maršrutus, o ir nelaimės atveju Antarktida išgyventi tikrai nepadeda.