Nors Karlo Benzo 1886 metais užpatentuotas Benz Patent Motorwagen yra laikomas pirmuoju automobiliu, pirmasis Mercedes-Benz markės modelis buvo pagamintas tik 1926 metais. Mercedes-Benz iš karto tapo prabangių automobilių gamintoju ir tokiu yra iki šiol. Tiesa, šis įvaizdis šiek tiek susvyravo 1997 metais, kai prasidėjo A klasės hečbeko gamyba.
20 amžiaus pabaigoje automobilių rinka atrodė labai segmentuota ir skirtingos markės turėjo savo teritorijas. Pigesni, kompaktiški automobiliai nebuvo Mercedes-Benz duona, bet šis prabangių ir komercinių mašinų gamintojas ne kartą demonstravo norą žengti į šį sektorių. 1982 metais pristatytas koncepcinis automobilis NAFA nustebino ne vieną – negi Mercedes-Benz ruošiasi gaminti miesto mažylį? Vos 2,5 metrų ilgio NAFA buvo labiau jau idėja nei gamybai ruoštinas produktas.
Tai tikriausiai labiausiai ir domino Mercedes-Benz vadovus – galimybė dalį aukštos klasės automobilių gamyboje sukauptos patirties nuleisti į maždaug Volkswagen lygį ir taip, galbūt, išplėsti Mercedes-Benz horizontus bei pademonstruoti inžineriškai kūrybišką mąstymą. Be to, Mercedes-Benz nematė augimo potencialo nesiveržiant į pigesnių automobilių lauką – kompanijos vadovai vėliau pasakojo, kad bijojo Rolls-Royce likimo, kuomet markė lieka įsprausta į savo ribotos, ne visada pelningos veiklos rėmus. S klasės limuzino pardavimai tuo metu nedžiugino, o ir ekonominės prognozės ne visada buvo palankios prabangių automobilių gamybai. Augantis eismo tankis, parkavimo situacija miestuose ir būsimi taršos ribojimai Kalifornijoje vertė Mercedes-Benz peržengti savo senamadiško įvaizdžio ribas. Taigi, buvo kuriamas hečbekas.
1993 metais pristatyta Mercedes-Benz Studie A koncepcija pasėjo rimtus gandus, kad rinkoje galima laukti naujo Volkswagen Golf ar netgi Polo konkurento. Studie A buvo pagrįstas vadinamąja sumuštinio konstrukcija, kurią Mercedes-Benz pristatė dar 1991 metais. MB sugalvojo variklį montuoti ne priešais saloną ar už jo, o po vairuotojo ir keleivio pėdomis. Kitaip tariant, variklio skyrius tapo mėsos paplotėliu tarp salono ir važiuoklės bandelių. Gandus apie būsimą hečbeką Mercedes-Benz galutinai patvirtino tik 1994-aisiais.
Įdomu tai, kad Volkswagen sureagavo į šį Mercedes-Benz žingsnį. Kaip minėta anksčiau, 20 amžiaus pabaigoje automobilių gamintojai buvo teritoriniai gyvūnai ir kompaktiškas hečbekas buvo bandymas įkasti į Volkswagen dantyse esantį kaulą. Taigi, Volkswagen bato įspaudas atsirado Mercedes-Benz teritorijoje – 1999 metais pristatytas Concept D galiausiai virto prabangiu sedanu Phaeton.
Mercedes-Benz A-Klasse inovacijos
Mercedes-Benz oficialiai pristatė Steveo Mattino kurtą A klasės (angliškai – A-Class, originalo kalba – A-Klasse) hečbeką 1996-ųjų pabaigoje. Tiesa, tuomet naujasis hečbekas buvo parodytas tik automobilių žurnalistams – visi kiti mažiausią Mercedes šeimos narį pamatė tik 1997-ųjų Frankfurto automobilių parodoje. W 168 ženklu pažymėtas Mercedes-Benz hečbekas atrodė visiškai kitoks nei tuo metu rinkoje siūlomi automobiliai.
Visų pirma, A-Klasse vizualiai buvo trumpas ir aukštas. Vos 3,6 metrų ilgio automobilio aukštis siekė 1,59 metrus. Palyginimui, Volkswagen Golf Mk.3 aukščiu yra praktiškai identiškas, o ilgiu – gerais 40 centimetrų didesnis. Tačiau erdvė šių automobilių salonuose yra labai panaši. Taip yra dėl to, kad A-Klasse praktiškai neturi nosies.
W 168 variklis ir viskas, ko jam reikia, yra sumontuoti kampu tiesiai priešais vairuotojo ir priekinio keleivio kojas. Tiksliau, praktiškai po kojomis. Tokia sunkaus variklio padėtis įprastai būtų laikoma nesaugia, tačiau Mercedes-Benz inžinieriai šį klausimą išsprendė – jei A-Klasse avarijos metu gautų stiprų smūgį į nosį, variklis būtų nukreipiamas po automobiliu, o ne į jo saloną. Be to, W 168 kėbulas turi gerai pozicionuotas smūgius sugeriančias zonas. Todėl nepaisant tos trumpos nosies ir arti žmonių sumontuoto variklio A-Klass pasižymėjo labai efektyviais pasyviais saugumo sprendimais.
Aišku, šis automobilis yra pasiruošęs savo keleivius apgaubti oro pagalvėmis, o ir elektroninės stabilumo, antipraslydimo bei stabdžių antiblokavimo sistemos ten tikrai yra. Mercedes-Benz jau kurį laiką mokėsi gaminti saugius mažus automobilius – Smart automobilių gamintojas buvo įkurtas dar 1994 metais.
Aišku, tokia sumuštinio konstrukcija W 168 suteikė aukštą siluetą, bet kai kurie A-Klasse pirkėjai tuo tik džiaugėsi. Šis hečbekas tapo labai populiarus tarp vyresnių vairuotojų, kuriems aukštesnės sėdynės buvo patogesnės, o dideli langai suteikė puikų matomumą. Tačiau žiūrint objektyviai, pirmieji W 168 automobiliai buvo inovatyvūs, bet nevykę.
Vargas briedžio teste
Mercedes-Benz didelį dėmesį skyrė A Klasės hečbeko saugumui, tačiau vieną dalyką, atrodo, pražiūrėjo. Sumuštinio konstrukcija sukūrė automobilį su aukštu svorio centru. Be to, Mercedes-Benz į mažų automobilių segmentą norėjo atnešti daugiau komforto, todėl W 168 buvo minkštesnis nei artimiausi konkurentai. Rezultatas buvo nemalonus – švedų automobilių žurnalistai briedžio testo metu, kuomet imituojamas staigus krypties keitimas kelyje (lyg vengiant išbėgusio briedžio), apvertė naujutėlaitį A Klasės hečbeką. Šį testą išlaiko dauguma modernių automobilių, įskaitant ir ne vieną pikapą bei furgoną, todėl toks W 168 pasirodymas buvo gėdingas. Kaip gali būti, kad Trabant briedžio teste išsilaikė ant ratų, o mažiausias Mercedes-Benz – ne?!
Mercedes-Benz iš pradžių į tą testą numojo ranką, tačiau netrukus naujas modelis buvo palaidotas po krūva prastų atsiliepimų ir pokštų apie nesaugų automobilį. Tuomet Mercedes-Benz susigrąžino jau parduotus A Klasės automobilius ir ėmė juos tobulinti – keitė jų padangas, montavo kietesnes spyruokles. Būtent dėl šio liūdnai pagarsėjusio briedžio testo elektroninė stabilumo programa tapo standartinė A-Klasse įrangos dalimi.
A-Klasse buvo kritikuojamas ir dėl pigaus plastikinio salono, aukšto triukšmo lygio, mažos bagažinės. Automobiliams senstant pradėjo ryškėti naujos problemos – silpnos važiuoklės, nuo vandens prastai apsaugotas generatorius, greita salono plastikų degradacija. Tuo tarpu variklių pasirinkimas nuo 1,4 iki 2,1 litro benzininių jėgainių ir 1,7 litrų dyzelis, buvo laikomi pakankamais. AMG pristatė ir porą ypatingų automobilių – vieną su 3,2, kitą – su 3,8 litrų varikliu, bet jie gamybos linijų nepasiekė. Mercedes-Benz taip pat vystė hibridinę bei elektrinę versiją, bet ir jos savo šlovės valandos nesulaukė. Tiesą sakant, ta sumuštinio konstrukcija buvo kuriama galvojant ir apie elektromobilį, bet, atrodo, tam dar buvo per anksti.
2001 metais W 168 buvo atnaujintas, gavo geresnėmis medžiagomis įrengtą saloną. Pirkėjai taip pat galėjo rinktis ilgesnės ratų bazės versiją. 2004 metais pasirodžiusi ir iki 2012 gaminta antroji A-Klasse karta (W 169) išsaugojo tą sumuštinio konstrukciją, tačiau po to sekę modeliai jau primena įprastus hečbekus su ilgomis nosimis. Rezultatas – trečios kartos A-Klasse (W 176) yra 4,3 metrų ilgio ir 1,43 metrų aukščio, o W 169 – 3,8 m ilgio ir 1,6 m aukščio.
