Savaeigės mašinos – nesvarbu, ar tai yra lengvieji automobiliai ar sunkioji technika – gali užsidegti. Niekas nėra nuo to visiškai apsaugotas. Degūs skysčiai, baterijos, elektros instaliacijos bėdos – vietų ir priežasčių prasidėti gaisrui yra daugiau nei pakankamai. Tačiau javų kombainai dega dažniau nei kitos žemės ūkio mašinos. Kodėl?
Ar žinote, kodėl daug kombainų dėvi atvirkščiai sumontuotas galines padangas? O kodėl visi kombainai išpila nukultus grūdus į kairę pusę? Nesvarbu, apie kokio gamintojo kombainą kalbame – grūdų rankovė visada yra kairėje.
Lietuva yra nedidelė šalis tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi, tiek žemdirbystės pajėgumais. Todėl galbūt nustebsite sužinoję, kad kasmet Lietuvoje fiksuojama daugiau nei dvidešimt kombainų gaisrų. 2023 metais Lietuvoje degė bent 22 javų kombainai, 2024 metais tas skaičius gerokai viršytas. Ir jei jums tai neatrodo kaip dideli skaičiai, prisiminkite, kad kombainas kasmet dirba vos mėnesį ar du, o tada stovi kur nors pašiūrėje laukdamas kitų metų derliaus nuėmimo. Įprastas ūkis turi daug daugiau traktorių nei kombainų ir naudoja juos daug intensyviau, bet būtent kombainų gaisrų rizika yra didžiausia. Kodėl?
Kuras
Ne, kalbėsime ne apie tai, kokius degalus degina kombainų varikliai (dyzeliną). Kiekvienam gaisrui reikia kuro ir kombainų atveju juo tampa ne degūs skysčiai, o šiaudai, pelai, sausa žolė, dulkės. Kombainas pjauna ir renka javus, atskiria grūdus nuo likusios augalo dalies ir kartais netgi susmulkina šiaudus. Šis procesas, kurio metu surenkama tonos derliaus, yra susijęs su pašaliniais produktais, kurie per kombaino galą keliauja laukan. Nedideliais kiekiais tie šiaudai, pelai ir dulkės nugula ir vidiniuose kombaino mechanizmuose. Tai yra labai geras kuras gaisrui.
Ūkininkai stengiasi neplauti kombainų vandeniu, nes vanduo skatina koroziją, o šlapias dulkes kartais dar sunkiau išvalyti. Kombainai dažniausiai švarinami suspausto oro srove arba lapų pūstuvais. Geras, atidus ir kruopštus kombaino nupūtimas sumažina gaisro riziką, bet pradėjęs dirbti jis vis tiek prisirinks sauso kuro potencialiam gaisrui. Be to, kuro būna ne tik kombaino viduje – kartais gaisras prasideda ražienoje, nupjautuose šiauduose ir kombainą pasiekia iš lauko.
Šaltinis
Kuro daug, bet kažkas turi jį įžiebti. Kombainų gamintojai rūpinasi, kad karščiausios dalys būtų toliau nuo sausų javų, kurie tarsi konvejeriu keliauja per mašinos mechanizmus. Tai kas įžiebia tą susikaupusį kurą?
Kartais, labai retai, ugnį kombaine uždega nuorūka, kai vairuotojas ar kiti žmonės nesupranta, ką daro. Dažniau – elektros kibirkštis ar koks sulūžęs guolis. Prisiminkite – kombainai ilgus mėnesius stovi nejudinami ir gali būti pažeisti korozijos ar graužikų. Kombainas yra daugybės sudėtingų mechanizmų sistema su daugybe judančių dalių. Kur yra judesys, bus ir trinties, kuri visada virsta karščiu. Kombainą reikia kokybiškai sutepti, bet kartais koks vienas guolis gali tiesiog sulūžti, įkaisti ir paberti iki raudonumo įkaitusių šratų ant sausų šiaudų saujos. Būna, kad kombainas užsidega nuo praslystančių susidėvėjusių diržų ar net javų pjaunamosios į akmenį įskeltos kibirkšties. Lietuvoje vienas kombainas užsidegė antena palietęs elektros liniją. Dega ir visiškai nauji, ir senesni kombainai.
Moralas?
Jei esate ūkininkas ar tiesiog dirbate su kombainais, ši informacija jums toli gražu nėra nauja. Atidumas, gera techninė priežiūra, priešgaisrinių reikalavimų laikymasis ir formalias rekomendacijas peržengiančios apsaugos priemonės gali padėti išvengti tokios nelaimės. Jei reikalaujama viename kombaine turėti du gesintuvus, turėkite keturis ir dar porą kur nors automobilyje. Ir iš tikrųjų išmokite jais naudotis.
O tiems, kurie nėra artimai susiję su kombainais, javapjūte ar žemdirbyste apskritai, tai yra geras priminimas apie tai, per kokį darbą, pavojų ir vargus ant mūsų stalo atsiranda duona. Nors mintimis ūkininkams palinkėkite gero derliaus ir saugaus jo nuėmimo.
