Kodėl visi kombainai išpila grūdus į kairę pusę?

Visi kombainai, nepriklausomai nuo to, kur yra pagaminti, grūdus išpila į kairę pusę. Kodėl?

Gali būti, kad jums šis klausimas atrodo keistas ar net nereikšmingas. Tačiau jei minutei pažadintumėte savo vaikišką smalsumą, suprastumėte, kad toks visų kombainų panašumas yra labai įdomus. Seni ir nauji, japoniški ir amerikietiški, dideli ir maži – visi javų kombainai grūdus išpila į kairę pusę! Kaip taip gali būti?! Ir neskubėkite pateikinėti paprasčiausių atsakymų.

Taip, kombainas lavų lauke įprastai važiuoja pagal laikrodžio rodyklę (kaip F1 bolidai Europos trasose), todėl ta grūdų išpylimo rankovė (vaizdingas apibūdinimas, ne techninis terminas) būna ražienos pusėje ir traktorius prie jos gali privažiuoti netrypdamas javų. Tačiau kalbinti ūkininkai teigia, kad visai norėtų, jog po vieną grūdų sraigtą būtų abejose kombaino pusėse arba kad vamzdis būtų viršuje tarsi tanko pabūklas ir galėtų pasisukti bet kuria kryptimi. Jei ta grūdų rankovė būtų dešinėje, kombainas lauke sėkmingai dirbtų prieš laikrodžio rodyklę ir tai būtų visiškai įprasta.

Šį klausimą pateikiau keliems ūkininkams, pramonės atstovams ir istorikams. Ir visų jų pirmasis atsakymas buvo maždaug toks – „Nežinau, visada taip buvo“. Tačiau JAV žemės ūkio technikos gamintojo AGCO atstovai bei Anglų kaimiško gyvenimo muziejaus kuratorius Dr. Oliveris Douglasas pasiūlė įdomių įžvalgų, kurios labai padėjo atsakymo paieškose.

Prie kombaino – iš kairės

Šiuolaikinis javų kombainas yra galinga stipriai kompiuterizuota žemės ūkio mašina, sujungianti hidraulikos, elektronikos ir mechanikos pasiekimus. Tačiau norėdami išsiaiškinti, kodėl grūdų sraigtai visada yra kairėje, turime pažvelgti giliai į kombaino istoriją.

Kadaise kombainų nebuvo ir javų derliaus nuėmimas buvo kelių etapų procesas. Pirmiausia javai buvo nupjaunami, surenkami ir suvežami į kūlimo vietas. Ten galėjo būti kokia nors arklių sukama kuliamoji arba būrys kaimo bernų su spragilais.

Škotas Patrickas Bellas 1826 metais išrado žirklinę arklių traukiamą javų pjaunamąją. Netrukus, jau 1835 metais, amerikietis Hiramas Mooreas išrado kombainą – 20 arklių arba mulų traukiamą mašiną, kuri ir pjovė, ir kūlė grūdus. 1911 metais JAV kompanija Holt pristatė pirmąjį tikrą savaeigį kombainą, tačiau tai buvo sudėtinga, lėta ir nepatikima mašina, kuri tiesiog neprigijo. 1915 metais International Harvester pradėjo gaminti arklių traukiamą kombainą, bet net ir tada atskiros pjovimo ir kūlimo mašinos ūkiuose buvo populiaresnės. Tuometiniai kombainai buvo labai sunkūs, o mechanizmai buvo sukami nuo ratų, todėl šių mašinų tempimui reikėjo labai daug jėgos. Tai pradėjo keistis, kai gamintojai kombaino mechanizmus ėmė sukti vidaus degimo varikliu – tuomet arkliams ir mulams buvo šiek tiek lengviau.

1923 metais skirtinguose pasaulio galuose buvo pristatyti du pažangūs savaeigiai kombainai – vieną sukūrė Australijos kompanija Sunshine, kitą – Kanzaso Gleaner. Tačiau netrukus javų kombainų vystymasis praktiškai sustojo, nes pasaulį ištiko ekonominė krizė, o vėliau – ir Antrasis pasaulinis karas. Po jo vis dar plačiai naudoti traukiami kombainai, tik arklius jau pakeitė traktoriai.

Amerikietis Lyleas Yostas 1947 metais išrado sraigtinį grudų išpylimo mechanizmą, apie kurį ir yra šis straipsnis. Tai – vamzdis su Archimedo sraigtu viduje, traktoristų dažnai vadinamas sraige. Iki tol grūdai dar kombaino viduje buvo pilami į maišus ir tam reikėjo nemažai papildomų rankų. Kai kuriuose kombainuose grūdai žemės traukos ar paprasto konvejerio diržo pagalba keliavo laukan į sunkvežimį ar traktoriaus priekabą. Yosto sukurtas mechanizmas stipriai palengvino grūdų išpylimą ir, galima sakyti, visiems laikams pakeitė kombaino konstrukciją. Kombaino grūdų sraigtas tapo Hesston Manufacturing kompanijos pradžia. Ši įmonė ėmė gaminti grūdų išpylimo mechanizmus rinkoje egzistuojantiems kombainams. Ir visi jie buvo montuojami kairėje.

Tais 1947 metais, kai Yostas išrado sraigtinį grūdų išpylimo mechanizmą, dauguma naudojamų kombainų vis dar buvo tempiami traktoriais. Tam, kad traktorius nemindytų javų, kombainas dažniausiai buvo jo dešinėje. Aišku, javų nebūtų mindęs ir į kairę nuo traktoriaus pastumtas kombainas – tokių tikrai buvo. Buvo ir tokių, kurie galėjo būti tempiami tai dešinėje, tai kairėje traktoriaus pusėje. Buvo ir tokių, kurie buvo montuojami ant paties traktoriaus.

Bet absoliuti dauguma tempiamų kombainų javų derlių rinko palei dešinįjį traktoriaus šoną, nes tokią standartinę konfigūraciją jie paveldėjo iš arklių ir mulų tempiamų mašinų. Kadangi dauguma žmonių yra dešiniarankiai, dauguma įrankių yra dešininiai, įskaitant ir žemės ūkio padargus. Taip yra ir dėl to, kad dešiniarankiams lengviau stebėti dešiniąją pusę, o ir sukant arklių kinkinį į dešinę daugiau darbo tenka stipresnei dominuojančiai dešinei rankai. Didelė dalis arklinių padargų buvo dešininiai, kviečiantys dirbti lauką pagal laikrodžio rodyklę. Ir tai turėjo poveikį tiek ūkių darbininkų mokslams (jie mokėsi vieni iš kitų), tiek padargų gamintojams, tiek laukų planams.

Galbūt juokinga, bet ta arklių tempiamos žemdirbystės istorija turėjo įtakos traktorių erai. Pirmieji traktoriai tampė arkliams skirtus padargus, o dauguma arklinių kombainų buvo sukurti darbui pagal laikrodžio rodyklę. Jei šioje evoliucinėje logikos sekoje praleistume keletą žingsnių, Lyleo Yosto sugalvotas grūdų išpylimo sraigtas privalėjo būti tvirtinamas kairėje, nes dauguma žmonių yra dešiniarankiai. Ir tai tiesa – arklių traukiami padargai buvo dešininiai, traktoriai pirmiausia tempė arklinius kombainus ir tais 1947 metais nebuvo geresnės vietos grūdų išpylimo rankovei.

20 amžiaus viduryje ir javų derliaus nurinkimą galutinai perėmė savaeigiai kombainai ir ta arklinė praeitis tapo nebesvarbi. Savaeigės mašinos turėjo galimybę atsiplėšti nuo tų arklių traukiamų kombainų konstrukcijos, tačiau standartas jau buvo nustatytas. Joks gamintojas nenorėjo peržengti šio standarto ribų, nes ūkininkams tai nebūtų patikę. Toks kombainų panašumas leidžia vieną lauką kulti skirtingų gamintojų kombainais. Be to, operatoriai tam yra pasiruošę ir šio standarto pakeitimas būtų nesuprastas.

Įdomu, kad daug sovietinių traktorių turėjo vairus dešinėje ir tai padėjo jiems privažiuoti prie laukus kuliančio kombaino.

Kodėl ne abejose pusėse?

Kalbinti ūkininkai nežinojo, kodėl grūdų išpylimo vamzdis visada yra kombaino kairėje, tačiau net keli sakė, kad yra situacijų, kai praverstų analogiškas mechanizmas dešinėje. Vienas ūkininkas netgi sakė, kad tam tikromis sąlygomis, grūdus norėtų išpilti ir į priekį – nukūlęs mažesnį lauką kombainas įvažiuotų į sandėlį ir tarsi per dramblio straublį ištuštintų savo grūdų talpą.

Tačiau gamintojai neskuba kurti universalesnių sprendimų. Ūkininkai yra pripratę prie standarto, o papildomas grūdų išpylimo sraigtas būtų dar vienas mazgas, kurį reikia prižiūrėti ir taisyti. Tuo tarpu bokštelis su į bet kurią pusę pasukamu vamzdžiu būtų per daug sudėtingas ir brangus išradimas. Taigi, nors istoriškai būta įvairių koncepcijų ir prototipų, liekama prie to, prie ko per amžių žemės ūkis spėjo priprasti.