Žmonės ir dabar dažnai perka duonines – gražaus dizaino dėžes duonai laikyti. Tačiau dabar jos dažniausiai perkamos siekiant tvarkos ar tiesiog dėl išvaizdos. O anksčiau duoninės buvo praktiškai būtinos – kiekviena virtuvė turėjo tokį daiktą. Kas pasikeitė?

Žmonės duoną kepa ilgiau nei jūs galite įsivaizduoti. Archeologai yra radę ir 14 tūkstančių metų senumo duonos gabalėlių. Greičiausiai, pirmąją duoną žmonės iškepė dar prieš žemdirbystės sukūrimą. Per visus tuos amžius duona įgijo ir svarbią simbolinę reikšmę. Biblijoje duona minima beveik penkis šimtus kartų (beje, ar žinote, koks įrankis Biblijoje minimas dažniausiai?)

Ir kepame duoną iki šiol. Duona, kad ir kokia miela ir vertinga mums būtų, turi trūkumų – ji greitai sensta. Todėl visais laikais buvo ieškoma būdų ilgiau išlaikyti vartojamui tinkamą duonos būklę – juk kiekvienas duonos gaminys pareikalaudavo labai daug darbo. Duona buvo uždaroma į dėžes ir pintines, o vėliau, kažkuriuo metu pradėtos kurti specializuotos duoninės. Manoma, kad tai prasidėjo Prancūzijoje, nes ši šalis garsėja savo duonos kultūra. Ir Provanse būta štai tokių duoninių:

Provanso stiliaus duoninė – tai tik labai ornamentuota spintelė. (Marianne Casamance, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kodėl duona buvo saugoma duoninėje?

Duoninės ir 20 amžiaus viduryje vis dar buvo pakankamai populiarios. Jos gamintos iš metalo, keramikos ir, žinoma, medienos. Bet kaip duoninė veikia? Kaip ji ilgiau išlaiko duoną šviežią?

Naminė duona greitai genda. Dažnai sakoma, kad ji džiūsta, bet sudžiūvusi ir sužiedėjusi duona nėra tas pats. Tiesą sakant, duona kartais ir dabar yra džiovinama, kad ją būtų galima vartoti vėliau. Džiovintoje duonoje yra mažiau drėgmės, kurią taip mėgsta pelėsis. Sudžiūvusi duona yra lengvesnė, nes joje mažiau vandens. Džiovintą duoną galima atgaivinti orkaitėje su trupučiu vandens. Tuo tarpu tiesiog sugedusi duona gali būti to paties svorio kaip ir šviežia – ji tiesiog bus nebetinkama vartojimui.

Duoninė niekada nėra visiškai sandari. (MrMattAnderson, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Duona sužiedėja kai joje esantis krakmolas pereina į kristalinę savo formą. Žinoma, duoną taip pat gali užpulti pelėsis. Nuo šių procesų duoninė ir gali apsaugoti.

Temperatūra duoninėje yra stabilesnė. Saulė nekaitina duonos ir skersvėjai jos nevėsina. Tačiau tuo pat metu duoninė negali būti sandari, kad joje nesikauptų drėgmė. Tas minimalus vėdinimas sumažina pelėsio susidarymo riziką. Galiausiai, duoninė apsaugo produktus nuo graužikų, vabzdžių ir suknežinimo (jei netyčia pamestumėte stiklainį). Ir būtent dėl to duoninės būdavo kiekvienuose namuose. Bet nebėra.

Kodėl duoninės prarado populiarumą?

Iš tikrųjų, duoninių populiarumą sumenkino keli lengvai nuspėjami veiksniai. Visų pirma, duona buvo pradėta pakuoti į popierinius ar plastikinius maišelius. Daug jų yra visiškai sandarūs ir apsaugo duoną nuo kenkėjų (ypač vabzdžių), nors tam tikroje aplinkoje ar netinkamai uždarius tokį maišelį jis gali padidinti pelijimo riziką. Be to, duona dabar kepama gamyklose, kurios naudojasi maisto pramonės laimėjimais – konservantai stipriai pailgina duonos gaminių galiojimo laiką. Galiausiai, žmonės dabar duoną dažnai saugo šaldytuve.

Duoninė duoną saugo geriau nei šaldytuvas. (PMATAS, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Tiesa, nors šaldytuvas apsaugo duoną nuo graužikų ir sudžiūvimo, jis kartu pagreitina sužiedėjimo procesą, nes krakmolas į kristalinę formą greičiau pereina žemesnėje temperatūroje. Taigi, duona šaldytuve sugenda greičiau nei kambario temperatūroje. Aišku, tai nesvarbu, jei nusipirktą duoną suvalgote labai greitai.

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia