Elektrinis tankas? Tai yra geresnė mintis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio

Elektrinės transporto priemonės dabar aktyviai populiarinamos dėl to, kad visiškai neturi išmetimo sistemos. Tai reiškia, kad miestuose važinėjantys elektromobiliai neteršia oro. Jų vairuotojai taip pat džiaugiasi tyla, energinga akceleracija ir nedideliai išlaikymo kaštais. Visa tai nesvarbu, kuomet kalbame apie karinę techniką, tai kodėl gamintojai iš tikrųjų galvoja apie elektrinius ateities tankus?

Pabrėžiame – ateities. Šiuo metu baterijų technologijos tiesiog nėra tam tinkamos. Baterijos yra lengvai pažeidžiamos, o pažeistos gali užsiliepsnoti. Be to, didelės talpos bateriją laikinoje karinėje bazėje būtų sudėtinga įkrauti. Trumpai tariant, tai nėra pasvarstymai apie artimiausią dešimtmetį.

Kita vertus, iš dalies elektrinių tankų jau būta. Amerikiečių Holt (dabar Caterpillar) 1917-1918 metais pagamino hibridinio tanko prototipą. Šis 23 tonas sveriantis tankas neturėjo baterijų. Tiesiog 4 cilindrų 90 AG (67 kW) variklis buvo sujungtas su General Electric generatoriumi, kuris tiekė energiją porai variklių – po vieną kiekvienam vikšrui. Kitaip tariant, tai buvo benzininė-elektrinė sistema, kurioje elektrinė dalis atliko labiau jau transmisijos vaidmenį.

Toks mechanizmas, kuris buvo išbandytas ir prancūzų Saint-Chamond tanke, turėjo karinei mašinai suteikti manevringumo. Tai buvo tarsi paprastesnis būdas atskirai valdyti kiekvieną vikšrą. Tačiau paaiškėjo, kad elektrinė Holt tanko dalis buvo nepatikima ir per silpna.

Turkijos kompanija Otokar šiuo metu deda paskutinius pagrindinio kovos tanko Altay štrichus. Ši įspūdinga karinė mašina, kuri turėtų oficialiai pradėti tarnybąjau kitais metais, turės 1500 arba 1800 AG (apie 1300-1100 kW) vidaus degimo variklį, kuris galės deginti įvairius degalus. Planuojama, kad  Altay svers 65 tonas ir galės pasiekti maksimalų 70 km/val. greitį.  Tačiau Otokar vadovas pareiškė, kad įmonė svarsto į šį tanką sumontuoti ir savo autobusams sukurtą elektrinę sistemą. Kitaip tariant, svarstoma ir bent jau iš dalies elektrinė Altay versija.

Panašūs judesiai matomi ir kitose šalyse. Australijos kariuomenės inžinierių majoras Matthew Woodas dar 2019 metais teigė, kad šarvuotosios technikos ateitis – hibridinės ir elektrinės technologijos. Panašią ateitį mato ir JAV generolai, ir, galite neabejoti, kitų valstybių karinių strategijų planuotojai. Bet kodėl?

Elektriniai tankai (ir kita karinė technika) turės labai daug privalumų:

Jokių degalų sąnaudų mūšio lauke. Kuo tai svarbu – juk baterijos irgi išsieikvos? Taip, tačiau elektros galima pasigaminti ir bazėse, o štai benzino ar dyzelino – ne.

Elektrinė technika sumažins tiekimo grandinės problemas. Viena JAV Sausumos pajėgų šarvuotoji divizija judėdama gali sudeginti beveik 2 milijonus litrų degalų per dieną. Be to, elektrinės sistemos galėtų pakeisti ir benzininius, ir dyzelinius variklius. Žinoma, sukurti tiek energijos, kad šiuos degalus būtų galima pakeisti elektra, nėra lengva, bet apie tai – vėliau.

Paprastesnė priežiūra. Jokio alyvos keitimo, žymiai mažiau judančių detalių.

Geresni išsigelbėjimo šansai po pažeidimų. Elektrinės sistemos gali būti modulinės, todėl galima atjungti pažeistus baterijų blokus. Be to, vienas tankas gali turėti kelis elektros variklius.

Lengvesnis atnaujinimas. Modulinė elektrinės sistemos architektūra suteiktų galimybę lengviau atnaujinti senstančius tankus.

Geresnė akceleracija. Tai gali būti labai svarbu. Elektriniai varikliai savo maksimalų sukimo momentą išvysto praktiškai nuo nulio apsukų, todėl elektrinės transporto priemonės bėgėjasi greičiau.

Energija pagalbinėms sistemoms ir ginklams. Lazeriniai ginklai naudoja labai daug elektros energijos, todėl jie galėtų naudoti elektrinio tanko baterijas. Tas energijos rezervas praverstų ir naudojant papildomus įrankius, kurie gali būti reikalingi mūšio lauke ar šalia jo.

Geresnės galimybės prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Elektrinė tanko sistema būtų valdoma kompiuteriu, todėl ją būtų galima pritaikyti prie konkrečių sąlygų. Pavyzdžiui, kartais energijos reikėtų mažiau ir būtų galima pasirinkti taupesnį nustatymą. Elektrinė sistema šiuo požiūriu yra tiesiog lankstesnė.

Galimybė važiuoti per itin gilius vandens telkinius. Tankas nėra povandeninis laivas, tačiau daug modernių pagrindinių kovos tankų gali važiuoti ir būdami beveik visiškai apsemti vandens. Elektrinis tankas tai galėtų daryti dar drąsiau, nes jam oras tiesiog nėra būtinas. Jei gamintojai ar karininkai to norėtų, elektriniai tankai galėtų slėptis po vandeniu, o ten judėdami jie taip stipriai neburbuliuotų.

Mažesnis terminis ir akustinis pėdsakas. Štai dėl ko turkai nori elektrinio tanko – jo naktį nepastebės infraraudonųjų spindulių kameros ir jutikliai. Be to, toks tankas veiktų tyliau, o kartais ir tai yra didelis privalumas.

Tačiau elektrinių tankų artimiausioje ateityje turbūt nėra. Kodėl? Nes kai kurie aukščiau išvardinti privalumai egzistuoja tik sąlyginiame pasaulyje – tai būtų privalumas, jei technologijos tai leistų.

Ko reikia, kad elektriniai tankai taptų realybe?

Itin kompaktiškų mobilių branduolinių jėgainių, kurias būtų galima perkelti į įvairius pasaulio taškus. Tokios jau kuriamos, be jų elektriniai tankai greičiausiai nėra įmanomi, nes kitaip tuos sutaupytus degalus tektų naudoti generatoriams ir apie privalumus tiekimo grandinei tektų pamiršti.

Kompaktiškų ir itin saugių baterijų. Kietojo būvio baterijos, kurios būtų atsparios tiesioginiams pažeidimams ir tiesiog niekada neužsidegtų, yra praktiškai būtina viso šio reikalo sąlyga.

Pigesnių technologijų. Šiuo metu tankų elektrifikacija yra ir per brangus reikalas. Keisti dviejų tankų vienu niekas nenori.

Tačiau tai tikrai yra ateitis, kuri po truputį ateina. Mažesni kariniai robotai jau gali būti elektriniai. Su laiku šios technologijos pasieks ir sunkesnę techniką. Tai tankus pavers sunkiau pastebimais, patikimesniais, lengviau prižiūrimais ir greitesniais.