Su kitais keleiviais įsitaisote lėktuvo salone, prisisegate diržus ir pasiruošiate skrydžiui. Tačiau vietoje to, kad prasidėtų jūsų kelionė, už lango pastebite žiemai būdingą vaizdą – lėktuvas plaunamas kažkokiu spalvotu skysčiu. Kodėl? Ir koks tai skystis?
Dažnai pilotai atskleidžia, kas vyksta – valomas ledas arba šerkšnas. Šaltą žiemą tai yra standartinė procedūra. O ar žinote, ar didelis šaltis gali neleisti lėktuvų varikliams užsivesti? Juk antžeminei technikai tikrai trukdo. Tik kodėl būtent dyzeliniai automobiliai žiemą sunkiau kuriasi?
Lėktuvas yra skraidanti transporto priemonė, todėl aerodinamika jam yra kritiškai svarbi. Sparnai keliamąją jėgą kuria savo forma. Prilipęs ledas tą formą funkcionaliai keičia, o šiurkštus šerkšnas labai didina oro pasipriešinimą. Skaičiuojama, kad ledas keliamąją jėgą gali sumažinti net 30 %. Tai pavojinga dėl to, kad pilotai to gali ir neįvertinti ir bandyti pakilti nepasiekę daug didesnio greičio. Jei vienas sparnas yra apledėjęs labiau nei kitas, lėktuvas vos pakilęs gali pakrypti, nes vienas sparnas kurs daug didesnę keliamąją jėgą.
Be to, lėktuvas yra valdomas judančiais aerodinaminiais paviršiais – tikriausiai esate matę, kaip juda skirtingos sparno dalys. Jei eleronams savo kelyje reikėtų traiškyti ledą, labai išaugtų rizika, kad kažkas kažkur sulūš – ar eleronų mechanizme, ar sparno paviršuje. Dideli ledo lakštai gali atitrūkti ir apgadinti kitus mazgus. Ledas yra apgaulingai kieta medžiaga. Galiausiai, ledas gali blokuoti įvairius fiuzeliažo išorėje esančius jutiklius. Jį reikia pašalinti.
Apledėję sparnai ir fiuzeliažas yra minimi ne vienoje aviakatastrofos tyrimo ataskaitoje. Štai 1991 metais Švedijoje netrukus po pakilimo sudužo McDonnell Douglas MD-81, nes kylant nuo sparnų atitrūkęs ledas rėžėsi į variklius ir juos sugadino. Tiesa, visi 129 viduje buvę žmonės išgyveno. 1982 metais JAV įvyko didelė Boeing 737 katastrofa – netrukus po pakilimo lėktuvas rėžėsi į tiltą. Viena iš katastrofos priežasčių – nenuvalytas ledas. Žuvo 74 žmonės lėktuve ir dar 4 ant žemės.
Taigi, žiemą lėktuvai prieš skrydį dažnai valomi specialiu skysčiu ir keleiviai tai mato, nes tas nuledinimas atliekamas prieš pat skrydį, kad ledas nespėtų grįžti. Tik kokiu skysčiu?
Iš tikrųjų, naudojami keli skirtingi ledo ir šerkšno šalinimo skysčiai, kurių sudėtis gamintojai bent jau iš dalies laiko komercine paslaptimi. Pagrindinė veiklioji medžiaga dažniausiai yra propilenglikolis arba etilenglikolis. Tikslas – sužeminti temperatūrą, prie kurios skystis (vanduo) virsta ledu. Iš esmės, šie skysčiai daro tą patį ką ant kelių žiemą barstoma druska. Druskų tirpalais lėktuvai nėra plaunami, nes skatina koroziją, kuri, žinoma, gali stipriai pažeisti orlaivio konstrukciją. Šalia pagrindinės medžiagos tame mišinyje dažnai yra tirštiklių, kurie neleidžia skysčiui per greitai nutekėti nuo lėktuvo, koroziją mažinančių medžiagų ir dažų.
Ledo šalinimo skysčiai dažniausiai yra spalvoti, kad darbuotojai gerai matytų padengtas vietas. Be to, spalvos išduoda, kuris skystis naudojamas. Pavyzdžiui, 1-ojo tipo skystis yra oranžinis. Šis skystis neturi tirštiklių, todėl naudojamas prieš pat lėktuvui kylant. Tuo tarpu 2-ojo tipo skystis yra skaidrus ir sutirštintas, todėl ant lėktuvo lieka iki jam įsibėgėjus iki maždaug 190 km/val. Tai svarbu, jei lėktuvui prieš pakilimą teks kurį laiką stovėti eilėje prie pakilimo tako. 4-ojo tipo skystis yra labai panašus į 2-ojo, bet ant lėktuvo išlieka dar ilgiau ir yra ryškiai žalias. Tuo tarpų 3-iojo tipo ledo šalinimo skystis yra kažkas tarp 1-ojo ir 2-ojo tipo ir yra geltonas.
Kaip minėta, ledo šalinimo skysčių sudėtis skiriasi priklausomai nuo gamintojo. Tačiau propilenglikolis yra populiaresnis už etilenglikolį, nes yra mažiau toksiškas. Ledo šalinimo skystis, beje, yra skiestas, nes tai gerina jo efektyvumą. Kaip žinote, vanduo užšąla prie 0°C, o etilenglikolio pagrindo ledo šalinimo skystis tikriausiai užšąla prie maždaug -28°C. Tačiau 30:70 vandens ir etilenglikolio mišinys ledu virsta tik prie -55°C. Tai yra keista cheminė magija. Skystis ant lėktuvų purškiamas šiltas ir su gana dideliu slėgiu, kad būtų nupūstas visas šerkšnas, sniegas ir ledo gabalai.
Lėktuvo nenuvalysi šluotele ir grandikliu, todėl purškiamas specialus skystis. Jis iš tikrųjų yra žalingas aplinkai ir žmonėms, kurie su juo dirba (nors pastarieji bent jau gali naudoti apsaugos priemones). Kita vertus, šiuolaikiniai oro uostai vis geriau tvarkosi su savo atliekomis, o tie produktai yra tiesiog būtini aviacijos saugumui.
