Kada lėktuvai pirmą kartą pasiekė 1 km aukštį?

Lėktuvas atsiplėšia nuo pakilimo tako asfalto ir po kelių minučių jūs jau arogantiškai iš viršaus žiūrite į debesis. Toks yra šiuolaikinės aviacijos grožis – lėktuvai skraido 9-13 km aukštyje, o jums tai net nekelia susižavėjimo. Bet ar žinote, kada lėktuvas pirmą kartą pakilo į 1 km aukštį?

Ar žinote, kodėl komerciniai lėktuvai beveik niekada nekyla į didesnį nei 13 km aukštį? O kodėl jie kartais ore suka ratus, piešdami baltus apskritimus? Kartais skydžiai būna ir ne tokie patogūs – kodėl skrendant per debesis lėktuvą dažnai šiek tiek krato?

Broliai Wrightai pirmam savo skrydžiui pakilo 1903 metų gruodžio 17 dieną. Tie pirmieji lėktuvo skrydžiai vyko vos 3 metrų aukštyje, jei tiek. Brazilas Alberto Santos-Dumontas 1906 metais Eifelio bokšto fone demonstravo jau kur kas rimtesnius skrydžius, bet ir tada lėktuvas pakildavo tik iki 4 metrų aukščio. Tie drebantys iš plonų balzos medienos pagaliukų, trosų ir audeklo pagaminti lėktuvėliai buvo baisiai trapūs, bet jie po truputį užsispyrusiai kopė aukštyn. 1908 metais pagaliau perkopta 100 metrų aukščio riba. Bet lenktynės, kas pakils į didesnį aukštį šiuo nauju pasaulį pakeisiančiu išradimu, tęsėsi.

1 km riba lėktuvu buvo įveikta 1910 metų pradžioje Los Andžele. Tuoj perskaitysite istoriją, kaip tai įvyko, bet pasistenkite įsisavinti šią datą. 1910 metais lėktuvas pirmą kartą pakilo į didesnį nei 1 km aukštį. Steponui Dariui tuo metu buvo 14 metų – jau ne toks mažas vaikas. Kai Darius ir Girėnas buvo paaugliai (ne kūdikiai), lėktuvai šiaip ne taip, purtėdami, tratėdami ir lūždami bandė pakilti į 1 km aukštį. Vos po 23 metų Darius ir Girėnas perskrido Atlanto vandenyną. Dar po kelių metų prasidėjo komerciniai transatlantiniai lėktuvų skrydžiai. Visa tai puikiai iliustruoja, kokiais tempais vystėsi jauna aviacija.

Vardais nusagstytas renginys

Jei domitės aviacija ir turėtumėte laiko mašiną, jums reikėtų nusikelti į 1910-ųjų tarptautinį aviatorių sąskrydį Los Andžele. Šis sausio 10-20 dienomis vykęs renginys pritraukė maždaug 254 tūkstančius lankytojų ir yra filmų ir knygų vertas momentas aviacijos istorijoje. Ten galėtumėte sutikti net pačius brolius Wrightus, kurie oficialiai nedalyvavo, bet sukiojosi žvalgydamiesi savo patentų pažeidėjų. Williamas Boeingas ten irgi buvo – vaikščiojo nuo vieno aviatoriaus prie kito, prašydamas, kad kas nors jį paskraidintų, nes savo lėktuvo dar nebuvo sukūręs. Tuo tarpu Glennas Curtissas, Charlesas Willardas, Didier Massonas ir daug kitų skraidė kelias dienas, demonstruodami savo įgūdžius ir dar visai jauno sparnuoto išradimo grožį.

Šio aviacijos šou dalyviai buvo skatinami skraidyti kiek įmanoma daugiau. Programa buvo pakankamai laisva. Prieš pakildamas pilotas informuodavo teisėjus, ką ketina daryti, ir tiek. Kai kurie pilotai tiesiog skraidė ratu, visada prieš laikrodžio rodyklę. O kiti siekė rekordų, už kuriuos buvo numatytos piniginės premijos.

Štai Glennas Curtissas ore pasiekė 89 km/val. ir laimėjo prizą už šį rekordinį skrydžio greitį. Tačiau absoliučiu nugalėtoju tapo Louis Paulhanas su Farman III biplanu. Farman III, žinoma, yra absoliuti aviacijos aušros legenda, labai daug pasiekęs ir dažnai kopijuotas lėktuvas.

Louis Paulhanas jau buvo aviacijos pasaulio žvaigždė. 1909 metais jis pakilo į 150 metrų aukštį, taip pasiekdamas naują rekordą. Vėliau tais pačiais metais jis pakilo į 920 metrų aukštį, taip užsidirbdamas kvietimą į aviatorių sąskrydį Los Andžele. Ten Paulhanas pasirodė su dviem Blériot monoplanais ir dviem Farman III biplanais. Žinoma, atvyko laivu. Kelias dienas Los Andžele jis skraidino žmones – daugiausia labai pasiturinčius amerikiečius, politikus, žurnalistus. Ir siekė tų piniginių prizų.

Vieno prizo Paulhanas nusipelnė pasiekęs ištvermės rekordą – ratais skraidė net 1 valandą ir 49 minutes, įveikdamas 177 km. Antrąjį – už naują skrydžio aukščio rekordą. 1910 metų sausio 9 dieną Paulhanas pakilo net į 1269 metrų aukštį. Iš viso Paulhanas Los Andžele laimėjo net 19 tūkstančių dolerių – šių dienų pinigais tai būtų daugiau nei 600 tūkstančių dolerių.

Net sunku apibūdinti, koks įspūdingas šis pasiekimas. Vos prieš pusmetį rekordas buvo 150 metrų. Farman III yra visiškai atviras lėktuvas – skristi juo yra tarsi sėdėti pintoje traškančioje kėdėje ant 1 km aukščio stulpo. Jis labai lėtas, nemėgstantis šoninio vėjo, tikrai ne pats stabiliausias. Tos simbolinės kilometro ribos kirtimas 1910 metais net nebuvo ypatingai švenčiamas, nes JAV (ir aviacija) nenaudoja metrų. O ir švęsti nebuvo kada, nes tas rekordas buvo gerinamas vos ne kas mėnesį.

Dviejų kilometrų riba buvo kirsta 1910-ųjų rugpjūtį, trijų – gruodį. Kilti dar aukščiau jau sudėtinga, nes retas ir šaltas oras tampa problema, bet drąsūs aviatoriai stūmėsi aukštyn. 10 kilometrų aukščio riba lėktuvu sėkmingai peržengta 1920 metais.