Įprastai sraigtasparnio rotorių suka kažkaip prie jo ašies prikabintas variklis. Tas variklis (ar keli varikliai) suka rotoriaus ašį ir įsibėgėjęs sraigtas sukuria keliamąją jėgą, kuri pakelia orlaivį. Logiška? Logiška. Bet sraigtą galima sukti ir kitaip. Lenkai bandė.
Automobilio ratą per jo ašį gali sukti variklis. Ratai taip pat suksis, jei automobilį tiesiog pastumsite. Galiausiai, jei automobilį pakelsite, jo ratus galėsite pasukti ir rankomis (na, jei stabdžiai nėra aktyvuoti ir pavara neįjungta). Visų šių veiksmų rezultatas tas pats – besisukantis ratas. Lygiai taip pat, sraigtasparnio rotorių galima sukti ne per jo ašį, o per menčių galus. Ir tai daryti bandė ne tik lenkai.
Beje, jei sraigtasparnis ore staiga sugestų, jis nenukristų kaip plyta –jis galėtų sklęsti autorotacijos pagalba. Kitaip tariant, jo sraigtą suktų ne variklis, o oro srautas ir tai leistų nutūpti gana švelniai. Malūnsparniai panašiai skraido – jų pagrindiniai sraigtai nėra sukami variklių.
Praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje Lenkijos aviacijos institute buvo kuriamas labai mažas sraigtasparnis, kurio kariuomenė norėjo žvalgybai. Inžinierius Jerzyis Kotlińskis gavo užduotį sukurti labai paprastą, kompaktišką ir lengvą orlaivį. 1957-ųjų gegužę jau buvo pagamintas pirmasis prototipas, kuris gavo JK-1 Trzmiel vardą (tai – inžinieriaus inicialai ir „Kamanė“ lenkiškai). Ir jis atrodo kone juokingai paprastas, jei ne viena detalė – po pagrindiniu sraigtu nėra variklio.
Trzmiel pasižymi gana paprasta konstrukcija – orlaivį sudaro santykinai paprastas, visiškai atviras suvirintų plieninių vamzdžių skeletas. Už vienintelės Trzmiel sėdynės yra gana didelis degalų bakas, netoli už jo – sraigtasparnio uodega su rotoriumi. Variklio čia nerasite. Trzmiel yra varomas dviem mažais reaktyviniais varikliais, sumontuotais menčių galuose. Sraigto skersmuo, beje, yra 7 metrai. Tie reaktyviniai varikliai yra pasukti priešingomis kryptimis, todėl irdamiesi pirmyn suka sraigtą. Ir ne tik – uodegos rotorius yra sukamas per veleną, jungiantį jį su pagrindinio sraigto ašimi. Ši konstrukcija yra gana keista, bet ne lenkai ją sugalvojo.
Kiek anksčiau, amerikiečiai bandė panašią idėją – jie sukūrė mažytį XH-26 Jet Jeep sraigtasparnį su labai panašia jėgos sistema. Tas orlaivis, beje, irgi buvo kuriamas karinėms reikmėms. Skirtumas tas, kad Jet Jeep iš tikrųjų pakilo. Bet ir jis nebuvo pirmas toks sraigtasparnis – panašios idėjos bandytos ir dar anksčiau.
Žinoma, tokia konstrukcija turi savų iššūkių. Pavyzdžiui, degalus į tuos variklius reikia tiekti per dideliu greičiu besisukančio sraigto mentis. Bakas nesisuka, iš jo išeinančios degalų žarnelės nesisuka, o varikliai jų atžvilgiu visą laiką lekia aplink. Patikimų, sandarių jungčių tarp stacionarių ir besisukančių degalų linijų sukūrimas yra tikras inžinerinis iššūkis. Be to, JK-1 Trzmiel naudoti reaktyviniai varikliai neužsivedė stacionarioje padėtyje, todėl reikėjo naudoti atskirą starterį, kuris įsukdavo sraigtą prieš variklių užvedimą. Nors naudoti visai lengvi reaktyviniai varikliai, išcentrinė jėga vis tiek stipriai apkrauna mentis ir visą rotoriaus konstrukciją, todėl reikia gerai pasirinkti medžiagas, apskaičiuoti apkrovas.
Tai kam to reikia? Iš tikrųjų, taip varomo sraigtasparnio konstrukcija gali būti paprastesnė nei turinčio centrinį variklį, nes nereikia sudėtingos transmisijos ir judančių dalių yra daug mažiau. Santykinai maži reaktyviniai varikliai savo greičiu sukuria visą reikalingą keliamąją jėgą. Kitaip reaktyviniam sraigtasparniui reikėtų didesnio, sudėtingesnio ir sunkesnio turboveleninio variklio. Kadangi centrinio rotoriaus ašies neveikia sukimo momentas, tokiam sraigtasparniui techniškai nebūtinas uodegos rotorius. Tiesa, ir Jet Jeep, ir Trzmiel jį vis tiek turi, nes jis gerina manevringumą. Bet jų uodegos yra visai trumpos, o juk kariuomenės prašė kompaktiškų orlaivių. Tuščias Trzmiel sveria apie 140 kg.
JK-1 Trzmiel buvo kosmetiškai atstatytas ir dabar yra eksponuojamas Lenkijos aviacijos muziejuje Krokuvoje. Ten rašoma, kad nors šis sraigtasparnis niekada neskrido, inžinieriai buvo apskaičiavę, kad jis galėtų pasiekti 131 km/val. greitį ir pakilti į 5,5 km aukštį. Tiesa, savo degalų baką jis galėjo ištuštinti per vos 15 minučių.
